Skiepyti ar neskiepyti? Lietuvoje ketinama izoliuoti neskiepytus vaikus

Žmogus savo pykčiu, neteisingu reagavimu į supančią aplinką, labai stipriai kerta savo ir kitų sveikatą, ypač kitų, kai skleidžia stiprų pyktį, neapykantą, agresiją. O nemokėdamas teisingai reaguoti į kitų agresiją, kerta stipriai ir savo sveikatą, todėl geri žmonės ilgai negyvena, galima girdėti. Ir jei žmogus neskleistų agresijos, pykčio taip, kaip dabar tai masiškai daroma, neleistų sau atsirasti susierzinimui, tai jo imuninė sistema būtų labai stipri ir jis praktiškai nesirgtų ir jokie skiepai nebūtų reikalingi ir jokie daktai, nebent tik jai koją sulaužei ar panašiai, tik tokios krypties dar specialistai galėtų būti. Bet žmonės to nėdaro ir daro kaip moko, o tada ir vyksta tai, kas dabar yra, kada kaip don kichotai bando kovoti su vėjo malūnais, jos vis ligos puola, jie kovoja su jom, bet ne su priežąstim, nesistengia nustot skleist agresiją ir išmok už viską būt dėkingiem. Bet įsitikinęs, kad ir dabar nereikia skiepiti vaikų, geriau tegul skiria daugiau laiko ir jėgų stengdamiesi teisingai reaguoti į supančią aplinką ir neskleist nepasitenkinimo stipraus, tuo labiau veiksmais ar žodžiais, net mintyse neturi teisės skleist, bet jie net jėga ar žodžiais skleidžia agresiją ką nors apvardžiuodami ar bardami, žemindami ar naudodami fizinę jėga dar tuo labiau ką nors bandydami agresija sutramdyt, sužalot, kada su pykčiu tai daro, su neapykanta, tada negerai, jei ir galima pakenkti kokiam nors žmogui, reikia stengtis be susierzinimo jam pakenkti ar jį sutramdyt, jei grėsia grėsmė tavo kūnui ar kito žmogaus kūnui. Ir tėvai turi neskleist agresijos, nesibarti ir tarpusavyje, ten kur tėvai stipriai barasi, pradeda sirgti vaikai, vaikų sveikata todėl labai priklauso nuo to, kaip tėvai elgiasi, kaip jie stengiasi neskleisti agresijos, nepykti, už viską būti dėkingi. Jei niekaip nepavyksta nusiraminti, galima dar sau panosei paprunkšti, dantim pagriežti, geriau jau taip, nei ant žmonių paskui išskleisti savo agresiją.

Absoliuti nesamone kad neleis neskiepytu vaiku i darzeli, atimamos tevu teises patiems apsispresti del vaiko skiepijimo ir vietoj to akivaizdziai proteguojami farmacininku interesai gasdinant uzkreciamu ligu baubu. visiems sios idejos palaikytojams uzduodu klausima - jeigu jau neskiepyti vaikai tokie pavojingi skiepytiems tai kam tada isvis skiepytis?

Aha, taip, čia tik viena didelė konspiracija, kaip masonai nori užvaldyti pasaulį. P.S. Vaiko sveikata yra svarbesnė už tėvų debiliškus įsitikinimus.

Gal nelabai... Kad jau medikai natūralią atranką "išjungė", bent jau leiskime idiotizmui pačiam susinaikinti. Tik skiepai - ne tas klausimas. Kad sau pavojingi - tai jų reikalas, o vat kad dar ir visiems likusiems pavojingi - tai jų tų visų likusių reikalas.

Jeigu žmogus nori savo vaiką sudubasinti, tai tegu muša, gi jo vaikas. Kitiem gi nekliūva. Durni tėvai žaidžia su vaikų sveikata, ne savo. Kodėl negerai darželyje vaikučiai neskiepyti? Nes tokių neskiepytų yra daugiau ir darželis yra itin didelė rizika jiems.

Aš už skiepijimo reikalavimą. Ligos nepaplinta ir męs jomis nesergame tiktais todėl, kad joms plisti yra labai nepalanki aplinka. Daug žmonių skiepyti ir todėl infekcijai masiškai plisti yra labai sunku. Tačiau jeigu skiepytų žmonių koeficientas mažės, tai ir didės epidemijos tikimybė. Neskiepyti žmonės dabar tėra ,,freeloaders", jie naudojasi bendros sistemos pasiekimais savo naudai, nemokėdami už šios sistemos išlaikymą. Taip, skiepyti reikia atsakingai ir taip farmacijos industrijai taip labai naudinga. Idealiausia būtų, kad męs patys gamintumėmės skiepus, tokiu atveju, tokia politika būtų naudinga lietuviškos farmacijos pramonės globojimui ir tie pinigai kažin ar tada išeitų iš Lietuvos rinkos. Ir galiausiai, manau daktarė geriausiai apibūdino pasipriešinimą skiepams, todėl ją dar kartą pacituosiu taip kartu išreikšdamas ir savo nuomonę apie šią prevencija:

Nelaikykit vaiko visiskai steriliai ir jis nemirs... Dabar kai su jaunom pazystamom/mamom pasneki tai vaikas gyvena vos ne poletileniniam maiseli. Neturi jokio salycio su aplinka, o kai maisiuka nujama stebisi kodel vaikas suserga. Kazkaip augau mazas vaikas sake tevai imdauvau visoki suda nuo zemes kiek pamenu obuolius, braskes nevalytas, nukrito kazkas ant stalo is lekstes pasiemei suvalgei, iskrito saldainis isburnos ant grindu nusiputei i burna ir gyvas sveikas nemires. Dabar vaikui farsiruoja su steriliu apdorotu maistu chemija kas ieina i tyrele parduotuvine visokia ir stebis kodel ten daug ligu baisiu. Manau ne skiepuose esme, o kaip vaika augini. Skiepitas buvau nuo visu privalomu/butinu ir nemires kazkodel dar. Reiktu manau daugiau atgal zmogui i gamta grysti, tureti su ja salycio maziau bedu bus su ligom.

Tai kokia gresme yra nuo neskiepytu vaiku, jei juos reikia izoliuoti. juk skiepytas turi imuniteta, kam jam bijoti neskiepyto? Cia kazkokie marazmai. Yra EU istatymas kur parasyta skiepai privalomi, o ne butini. D.Britanijoje pries einant i mokykla reikia pateikti skiepu knygute, kur parasyta kiek vaikas turejes skiepu. Lietuva EU sajungoj, tai reikia sokti pagal EU dudele.

Kaip matau, čia vyrauja du skirtingi laisvės supratimai. Pirmasis, jog laisva šalis turi garantuoti visas įprastines valstybės teikiamas paslaugas visiems piliečiams vienodai (darželiai visiems vaikaims) Antrasis, jog valstybė gali išskirti paslaugų tiekimą daliai visuomenės, jeigu ta dalis kenktų pačioms valstybės teikiamoms paslaugoms (Šiuo atveju, rizika vaikui užsikrėsti nuo neskiepyto bendraamžio) Čia galime kelti filosofinį klausimą ar laisvoje valstybėje individo apsisprendimas dėl sveikatos apsaugos yra svarbiau už bendrą grupės gerbūvį, ar atvirkščiai.. (Atsakykim kiekvienas sau) _____________________________ Aš asmeniškai laikausi antrosios nuomonės,

Trejus metus iki nutraukiant skiepijimą šalyje buvo registruota 400 susirgimų kokliušu ir 10 jo sukeltų mirčių. Per trejus metus po skiepijimo nutraukimo buvo užregistruota 13 tūkst. susirgimų kokliušu ir 13 jo sukeltų mirčių. Skaičiuojam: skiepijant nuo ligos mirė 2,5% nuo susirgusiųjų, neskiepijant 0,1%. Aš tik skaičiuoju. Darau išvadas, kad santykinai skiepai sumažina susirgusiųjų skaičių, bet kaip kažkas minėjo skiepas neapsaugo 100% ir tik pakele kartelę ligai ir minėtieji skaičiai rodo kad ligai perlipus kartelę pasekmės būna kur kas rimtesnės. Bandom skaičiuoti toliau. Darželis. 30 vaikų grupė, visi skiepyti nuo gripo (įsivaizduojam kad atmainų nėra). Grupėje atsiranda nešiotojas, vienas. Pas jį imunitetas susilpnėjęs, kiek prasčiau jaučiasi, bet simptomų nėra, kadangi su liga jis kovoja, ir liga kartelės neperlipa. Kol jo organizmas kovoja, nešiotojais tampa visi 30 vaikų. Ir čia žinoma tikrai atsiranda tokių kuriuos liga pakerta. Simptomai neįprastai grėsmingi, nes ligos koncentracija pasiekus aukštumas. Kita grupė neskiepyta. Analogiška situacija. Tik nešiotojas labai greitai identifikuojamas, kadangi net ir maža ligos koncentracija pasireiškia simptomu, kurį medicina pajėgi eliminuoti. Gal aš per daug utopiškas ir matematiškas. Ir kai aikštėje šauki "debilai!!" atsisuka minios it būtų šauktos jos. Ir visus garsiai kalbančius užčiaupia, nes tiesa yra kandi. Lengvas protinis atsilikimas (debilumas). Tokių vaikų IQ yra 50 - 70. Šį protinį atsilikimą sunku diagnozuoti, ypač atskirti nuo apleistų, neauklėjamų, lėtinėmis ligomis sergančių vaikų. Debilai buityje paprastai būna normalūs, tačiau sumažėjęs jų gebėjimas mokytis. Jie nesugeba abstrakčiai mąstyti, neturi savikritikos, yra egocentriški, nesuvaldo savo potraukių, tačiau lengvai pasiduoda kitų įtakai. Tokiem žmonėm išduodamas vairuotojo pažymėjimas, jiem leidžiama tuoktis, teismo atveju jie yra pakaltinami. Nesigėdykit, tiesiog mažiau žiūrėkit žinias.

Matematika tiesiog ne visur tinka. Arba kitaip tariant, mes nežinome, kodėl statistika būtent tokia ir todėl negalime daryti išvadų. Galbūt genetiškai tam tikras procentas žmonių yra imlesni tai ligai ir sunkiau su ja susidoroja - todėl miršta. Bet faktas bado akis - 32 kartus išaugęs sergamumas. Tai, kad žmogus nemiršta, nereiškia, kad liga nepalieka jokių pasekmių tolimesniam gyvenimui. Taip pat, tai yra gerokai brangiau gydyti ligą, nei nuo jos paskiepyti. Todėl visi tavo tolimesni kliedesiai po šios pastraipos - niekiniai.

O tau nekilo mintis apsilankyti pas psichologa?

Man tai primena, kai: 1. buvo nustatyta, kad diabeta skatina riebus maistas. Visur pradejo kisti savo sveikos mitybos sistemas ir pan. Pradejo gaminti "neriebu" maista, riebalu pakaitalus. Dabar issiaiskino, kad riebalai tera antrinis elementas. Pirminis kenksmigas elementas - cukrus, kurio pilna visur, netgi mesoje. Kai cukraus organizme per daug, insulinas jy vercia riebalais, o tada prasideda bedos; 2. Laisvieji radikalai - oi koks siaubas. Jie ardo DNR, o tai sukelia "genetines" ligas. Tiesiog baisu. Dabar jau kalba, kad tieradikalai netgi turi sugebejima kovoti su veziu, o naudojant antioksidantus, taip blokuojama naturali organizmo kova su veziniais susirgimais. Zodziu radikalai organizme veikia kaip sanitarai, o ju padaroma zala tik stiprina organizmo imuniteta; 3. Dabar vis labiau skleidzia skiepu nauda. Mano laikais paskiepydavo pora kartu ir viskas. Dabar tu skiepu mase, vaikui skiepo vietoje ispuliuoja - t.y. vaiko organizmas naturaliai izoliuoja navika ir puliais jy pasalina arba sunkiai suserga. Tai nafik tie skiepai. Gal tai tiesiog imunines sistemos testas? Panasiai kaip kaip su kiauliu gripo skiepais - vokieciai atsisake jais skiepytis, kadangi ju mokslinnkai nustate genetiny poveiky zmogaus DNR. Sis poveikis pasireiskia tik paskiepytu asmenu palikuonims sumazejusiu protiniu aktyvumu, sugebejimu susitelkti - zodziu zmones daromi mesos maisais. JEIGU SKIEPAS NEAPSAUGO NUO LIGOS TAI KAM SKIEPYTIS? Cia kiekvieno teise rinktis skiepytis ar ne.

Gali liežuviu Egėjo arklides išvalyti, bet jei neturėsi antikūnių nuo užkrečiamos ligos, sirgsi, kaip didelis.

Taip, tegu bomžų vaikai lanko atskirus darželius, važinėja atskirais autobusais ir apskritai užsitveria getuose. Pažiūrėsim, kuo sirgs ir nuo ko numirs. Pravesime statistiką. O aš savanaudiškai prabalsuosiu, kad mano vaiko toje statistikoje nebūtų. Įdomiai , klausimą apie laisves kiek pasuksiu. Gali gyventi visuomenėje, kur tam tikri užkratai neturi šansų paplisti iki epidemijos. Sąlyga, kad kiekvienas būtų nuo atitinkamo užkrato pasiskiepyjęs. Bet yra visuomenės narių, kurie dėl kažkokių priežasčių imuniteto neturi. Tarkim, kūdikiai. Kur jų laisvė nesusidurti su užkrato nešiotojais? Vieno nešiotojo "laisvė sirgti" pažeidžia visų aplinkinių "laisvę nesirgti". Tuo tarpu "laisvė nesirgti" nieko nepažeidžia. Kalbant apie darželius. Jei darželyje yra bent vienas, kuriam tėveliai parinko "laisvę nesirgti" ir kitas "laisvas sirgti", tai tas kitas privalo būti išgrūstas lauk. Sveikasis sergančiųjų sveikata neapkrės, bet jis turi teisę būti saugus tarp nesergančių.

Tai aš lygtais tą ir norėjau pasakyt, ar kažko nesupratau?

Atsiprašau, jei praskaičiau, bet nė vienas iš komentatorių neužkabino svarbiausio dalyko. Atseit, koks skirtumas skiepytiems, kad neskiepyti kartu bus? Manau, kad skiepytiems ne toks ir didelis, o neskiepytiems gali kilti problemų. Žiūrėkit kaip norit, bet vėjaraupiais vaikystėje perserga visi vaikai, kurie lanko darželį. Vaikai dalinasi žaislais, į burną kiša kas papuola, seiles leidžia ir snargliais taškosi,— ideali terpė plisti pačioms įvairiausioms ligoms. Tai va, tie neskiepyti gali pasigauti kokį nors baubą nuo jau paskiepytų ir imunitetą turinčių vaikų. Durniaus vietoj liks valstybė ir vaikų darželis, nes „neužtikrino saugumo ir sanitarinių sąlygų“ (ar net „savo aplaidumu sukėlė pavojų vaikams“). Paradoksas, bet taip trokštas ir geistas informacijos atvirumas ir prieinamumas atsisuko kitu galu. Riboto mąstymo, lengvai kitų įtakai pasiduodantys individai, nesugebėdami atsirinkti ir patikrinti informacijos šaltinių, pradeda blaškytis nerasdami sau vietos ir rėkti „DANGUS GRIŪNAAA!!!!“. Išlenda kokia Užaitė (visa laimė, kad ne kokia Marija iš meksikietiško serialo) į viešumą ir pareiškia— skiepai kenkia, ir krūva avių iš paskos „BEEEEEEEEE“. Jei jie bent kartais patikrintų tuose filmuose pateikiamus informacijos šaltinius (jei tik tuos šaltinius kas pateikia) ar bent jau patikrintų „nenuginčijamus faktus“, tai beprotybės pasaulyje būtų mažiau. Vaikystėje gavau visus skiepus, kuriuos turėjau gauti pagal skiepų planą ir kol kas dar gyvas, šaukšto nepadėjau. p.s. Nėra nieko blogiau už durnių su iniciatyva.

Kuo susijęs šūdas ir plintačios ligos, nuo kurių apsaugo skiepai?

Skiepai neapsaugo 100%. jeigu imunitetas dėl nuovargio, maisto, ligų, ar dėl dar kažko yra nusilpęs, tai yra šansų susirgti ir jau persirgus/pasiskiepijus. Tačiau jeigu skiepijasi visi, tai virusas paprasčiausiai eliminuojamas iš aplinkos, ir netgi didžiausi paliegėliai neserga. Dar reik nepamiršti tokių kurie dėl alergijų skiepytis negali. Tačiau kol skiepijami visi, jie yrasaugūs. Tačiau kopustų galvos skiepofobai ligos nešiotojų koncentraciją aplinkoje didina tokiu būdu keldami pavojų ne tik sau, bet ir kitiems.