Stulbinanti idėja: pašviesinkime Mėnulį! (6)
Gatvių apšvietimui naktimis pasaulio miestai išleidžia milijardus dolerių, todėl sugalvota idėja, kaip šią problemą išspręsti.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tereikia pašviesinti Mėnulio paviršių, o atspindėdamas daugiau Saulės šviesos jis apšvies Žemę naktimis. Kaip toks neįtikėtinai skambantis planas būtų įgyvendinamas? Ogi padengiant palydovo paviršių (tiksliau, į Žemę atsuktą jo pusę) šviesą gerai atspindinčia medžiaga.
Projektą „Brighter Moon“ (liet. šviesesnis Mėnulis) sugalvojo Švedijos kosmetikos kompanija „Foreo“. Ir nors ji nurodo šiam projektui jau surinkusi daugiau nei 52 mln. dolerių lėšų, rimtai tokių pareiškimų niekas nevertina – manoma, kad tai tėra rinkodaros triukas. Ką kosmetikos gamintojai išmano apie kosmosą?
Bet kokiu atveju, idėja nėra visiškai absurdiška. Todėl Mashable.com nusprendė ją panagrinėti išsamiau.
Mėnulio paviršius atspindi tik maždaug 12 proc. Saulės šviesos. Tinkamas vietas padengus šviesą gerai atspindinčia medžiaga (užtektų padengti tik maždaug 0,1 proc. palydovo paviršiaus), šį rodiklį būtų galima padidinti iki 80 procentų.
Žinoma, dėl to naktimis Žemėje nebūtų taip šviesu, kaip dieną – panašiau į prieblandą.
Mėnulis visuomet atsisukęs į Žemę ta pačia puse, tačiau jo fazės nuolat kinta, o pilnatis trunka tik tris dienas per mėnesį. Taigi kistų ir papildomas apšvietimas, o jaunaties metu ar kai dangus apsiniaukęs efekto visai nebūtų.
Visgi papildoma šviesa naktį iš tiesų leistų sumažinti miestų apšvietimo sąnaudas (ką kai kurie didmiesčiai jau atlieka, rinkdamiesi mažiau elektros suvartojančias LED lempas). Dėl to ne tik sumažėtų išlaidos elektrai, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas, bet ir padidėtų saugumas.
Žinoma, būtų ir trūkumų. Ypač juos pajaustų dangaus stebėtojai – bent kelias naktis per mėnesį astronomai visiškai negalėtų stebėti žvaigždžių, priešpilnio ir delčios metu tai taip pat būtų keblu. Taip pat gali sutrikti žmonių ir gyvūnų miego ciklai. Apskritai, neįmanoma įvertinti, kokie pokyčiai dar įvyktų nusprendus „pažaisti“ su tokiu fundamentaliu dalyku, kaip naktis.
„Foreo“ teigia į tai atsižvelgsianti – siekiant sumažinti pasekmes numatoma, kad projektas visiškai įgyvendintas bus per 30 metų. Bet kokiu atveju, ko gero, tai tėra pokštas (nors kompanija užtikrina, kad taip nėra ir numato pirmąją misiją į Mėnulį įgyvendinti jau 2020 metais).
Kaip Dysono sfera, liftas į kosmosą ar Marso kolonijos, toks projektas dar ilgai nebus įgyvendintas. Tačiau tokius dalykus įdomu apsvarstyti. Juolab, jei žmonijos energijos poreikiai augs, o aplinkosaugos problemų daugės, kas žino…
Siūlome pasižiūrėti vaizdo įrašą:
