Bremermano riba: nuo visos žmonijos Didžiajame kanjone iki... (Video)

Žiūrint į krūvą, tikrai neatrodo, kad ten 7 mlrd. žmonių. Per stambios detalės.

Tipo energijos tvermes desnis negalioja visatai?

Energijos tvermės dėsnis galioja uždarai sistemai. Regimoji visata tokia nėra.

Kažkaip visi mėgsta nuvertint tūrio priklausomybe nuo kraštinės. 7mlrd žmonių, jei kūgis yra lygiakraštis, tai skersmenį sudarytų tik apie 120 žmonių.

Kažkoks naivus straipsnis, pilnas nuo lempos nukabintų skaičių ir faktinių klaidų. Pvz., kiek dalelių sudaro protoną? Koks dar "jeigu", jei tai 3 kvarkai, krūva gliuonų (6 tikriausiai?), jei kiekvieną galima paversti daugybe atskirų fotonų ir t.t.. Jeigu jau skaičiuoja kiekvieną dalelę kaip "dalyką", tai bet koks visų dalelių aibės poaibis irgi yra dalykas - vadinasi, X dalelių gali sudaryti 2^X rinkinių. Negana to, dalelės gali būti išsidėsčiusios skirtinga tvarka, X! permutacijų. Be to, pats permutacijų poaibis taip pat yra "dalykas". Koks visų aibių aibės kardinalumas? Kartais ne begalybė? {}, {1}, {2}, {1,2}, ..., {{}}, {{1}}, ... {{},{1}},..., {{{}}}, {{{1}}}, ..., {{{},{1}}}, ..., {{{}},{{1}}}, ..., {{{{{...}}}}} .... Vadinasi, dalykų Visatoje, apie kuriuos įmanoma pagalvoti, yra mažų mažiausiai plius begalybė. Gali būti daugybė skirtingų erdvinių konfigūracijų. Kiekviena dalelė gali turėti skirtingas erdvines koordinates ir impulsą. Gal verčiau paskaičiuoti, kiek bitų reikėtų aprašyti regimosios Visatos būsenai iki Planko dydžių ir Heizenbergo neapibrėžtumo? Kur kas įdomiau būtų perskaityti, kaip išvedama Bremermano riba. Bet ir tai, man kyla įtarimas, kad ne taip taikoma. Jei kilogramas medžiagos gali atlikti X skaičiavimų per sekundę, tai 2 kg tikrai tik 2X? Ar vis dėlto panašiau į X^2? Apskritai - kas čia per skaičiavimas "kiek max. gali būti sugalvota minčių"? Galbūt 9/10 tų minčių apie seksą, 9/100 apie maistą ir t.t. - dešimt dalykų sudaro 99.99999999% visų minčių? O kaip "dalykai", kurie egzistuoja, apie kuriuos įmanoma pagalvoti, bet kažkodėl niekas nepagalvoja (pvz., nes minčių mažiau nei "dalykų") - ar tai jau nebe dalykai, kad jų neskaičiuojame? O kaip "dalykai", kurie išties neegzistuoja, bet apie juos galima pagalvoti - Niekas, begalybė, Nibiru? Tai jau šituos skaičiuojame, nes kažkas apie juos pagalvojo, nors jie neegzistuoja. Toliau, Visatos energija niekada nebus "apvalus 0". Kaip tik todėl, kad Visata nėra uždara sistema. Pvz., Higgso lauko pusiausvyros energija, priešingai nei kokio elektromagnetinio lauko, nėra 0, o teigiamas dydis. Ir taip toliau, ir taip toliau. Žodžiu, straipsnis apie nieką. Be to, kas gi estimeitus taip daro. Jeigu skaičiuojam viršutinę ribą, tai ir sakykime "ne daugiau nei". Įvardiję abi ribas, sugalvokime kažkokį kriterijų, pagal kurį įvertinsim tikimybę, kad apie kažkurį apgalvotą dalyką jau buvo pagalvota arba niekada nebus pagalvota. Tada išveskim kažkokį vidurkį, medianą ir konstatuokim, kad tarp tų rėžių tikrąjį skaičių labiausiai realu rasti kažkurioje intervalo dalyje... Žodžiu, straipsnis pretenduoja būti apie statistiką, bet kad statistika yra jo silpniausia vieta.