Sulauksime dar nematytų vabzdžių: mokslininkai išsiaiškino kas skatina jų migraciją į šiaurinius kraštus  (4)

Mokslininkai pastebi, jog šviesių spalvų drugiai ir laumžirgiai geriau prisitaiko prie klimato pokyčių nei tamsiaspalviai vabzdžiai. Tyrėjai iš Londono Imperatoriškojo koledžo, Marburgo Pilypo universiteto ir Kopenhagos universiteto teigia, jog pasaulio klimato kaita ir visuotinis atšilimas daro ryškią įtaką Europoje gyvenančioms drugių ir laumžirgių populiacijoms: tamsesnių spalvų drugiai pastebimai migruoja šiauriau, kur klimatas yra vėsesnis. Šviesių spalvų drugiai taip pat juda į šiaurę nuo savo įprastų gyvenimo vietų, tačiau šis procesas nėra toks ryškus, lyginant su tamsiaspalviais drugiais.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Kaip reiškinį iliustruojantį pavyzdį mokslininkai pateikia kelias laumžirgių rūšis, tokias, kaip mėlynakis laumžirgis (Aeshna affinis), ryškiapilvė skėtė (Crocothemis erythraea) ir kt., kurios įprastai buvo aptinkamos Viduržemio jūros regiono valstybėse, tačiau šylant klimatui, šių rūšių vabzdžiai traukėsi į šiauriau esančias teritorijas ir dabar yra aptinkami Vokietijoje.

Taip pat kaip driežų bei gyvačių, vabzdžių kūno spalva vaidina lemiamą vaidmenį pasisavinant saulės energiją, be to, padeda reguliuoti kūno temperatūrą. Tamsiaspalviai vabzdžiai, lyginant su šviesiaspalviais, geba įsisavinti gerokai daugiau saulės energijos, tad paprastai jie yra paplitę vėsesnio klimato zonose. Priešingai, vabzdžiai, gyvenantys šiltesnėse vietose, turi saugotis perkaitimo. Šviesių spalvų drugiai bei laumžirgiai paprastai gyvena šiltesnio klimato regionuose, nes jie geriau atspindi šviesą, o tai leidžia apsisaugoti nuo perkaitimo ir ilgesnį laiką išlikti aktyviems.

„Mums pavyko įrodyti ryšį, egzistuojantį tarp dviejų pagrindinių vabzdžių rūšių – drugių bei laumžirgių – spalvos ir klimato kaitos. Šis ryšys yra labai svarbus veiksnys, lemiantis vabzdžių migraciją. Nuo seno žinoma, jog šviesiaspalviai vabzdžiai yra labiau paplitę šiltesniuose kraštuose. Mums pavyko pademonstruoti, kad klimato pokyčiai neabejotinai daro įtaką drugių ir laumžirgių buveinių pasirinkimui, verčia juos migruoti į vėsesnius regionus ir tai nėra reiškinys, kuris galbūt vyks ateityje. Tai vyksta jau šiandien“, – teigia Londono Imperatoriškojo koledžo mokslininkas, profesorius Carsten Rahbek.

Atlikdami tyrimą, kurio metu siekė įrodyti, kad vabzdžių spalva teigiamai koreliuoja su oro temperatūra, mokslininkai pasitelkė skaitmeninės vaizdo analizės metodą, leidusį sujungti dviejų tyrimų duomenis. Visų pirma buvo išmatuotos drugių ir laumžirgių sparnų spalvos, o po to prijungti duomenys, nurodantys šių vabzdžių paplitimą Europoje. Iš viso tyrėjai analizavo 366 drugių ir 107 laumžirgių rūšis. Siekiant įsitikinti, kad klimatas daro įtaką vabzdžių migracijai, buvo fiksuojami rūšių paplitimo pokyčiai nuo 1988 iki 2006 metų. Išanalizavę gautus rezultatus, mokslininkai teigia, jog keičiantis klimatui kai kurie vabzdžiai prisitaiko ir pašviesėja, o tamsesni migruoja į vėsesnius regionus: vakarų Europą, Alpes ar Balkanus.

„Biologinę įvairovę tiriantiems mokslininkams paprastai trūksta bendrųjų taisyklių, leidžiančių pasakyti, kodėl konkreti vabzdžių rūšis yra aptinkama tam tikrame regione. Šio tyrimo rezultatai leidžia teigti, jog Europoje gyvenančios drugių ir laumžirgių rūšys gyvenamąsias vietas renkasi priklausomai nuo oro temperatūros, su kuria siejama vabzdžių spalva ir gebėjimas reguliuoti kūno temperatūrą. Iki šiol mes tiesiog stebėjome masinę vabzdžių gyvenamųjų vietų kaitą, ypač per pastaruosius 20 metų, o dabar turime suvokimą apie šio reiškinio priežastis“, – teigia tyrimui vadovavęs profesorius Dirk Zeuss iš Vokietijoje esančio Marburgo Pilypo universiteto.

Straipsnis parengtas, įgyvendinant Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos NVO fondo remiamą paprojektį „NVO, veikiančių mokslo sklaidos srityje, tinklo stiprinimas, plėtojant jo institucinius gebėjimus“.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(10)
(6)
(4)

Komentarai (4)