Gyvūnų elgesio įdomybės: kaip šimpanzės sprendžia kolektyvines užduotis (0)
Mokslininkai iš Emory (Atlanta) universiteto įrodė, jog šimpanzių bendradarbiavimas yra spontaniškai inicijuojamas ir palaikomas elgesys. Be išankstinio treniravimo ir be apribojimų renkantis partnerius, socialiai sudėtingus ryšius užmegzti gebančios šimpanzės parodė, jog geba spontaniškai bendradarbiauti su keliais pasirinktais partneriais. Tyrimo rezultatai publikuojami mokslo žurnale „PeerJ“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Primatų gebėjimas bendradarbiauti nuo seno kelia mokslininkų susidomėjimą, kadangi tokie tyrimai gali padėti geriau suprasti ne tik laukinių gyvūnų elgesį, bet ir žmogaus evoliuciją“, – teigia tyrimo autorė prof. Malini Suchak.
Gebėjimas bendradarbiauti dažniausiai laikomas mažiau nuostabos keliančiu reiškiniu nei altruizmas, tačiau toks požiūris yra tinkamas tik žvelgiant į reiškinį per evoliucijos prizmę. Iš tiesų, bendradarbiavimas susideda iš gausybės potencialiai sudėtingų sprendimų, tame tarpe ir partnerio pasirinkimo. Kai yra galimybė rinktis iš kelių partnerių, sprendimą priimantis individas turi apsvarstyti, su kuriuo partneriu verta bendradarbiauti, kokia buvo seniau turėta patirtis, kiek pastangų verta skirti, ko galima tikėtis ir panašiai.
Prof. M. Suchak vadovaujamame tyrime dalyvavo 11 šimpanzių, auginamų Yerkes tyrimų centre, lauke esančiame erdviame aptvare, kur aplinka – gerokai kompleksiškesnė nei įprastose tyrimų vietose. Be to, kad šimpanzės galėjo laisvai rinktis, su kuriuo grupės nariu nori bendradarbiauti, eksperimentas buvo sumodeliuotas taip, kad buvo galima stebėti dviejų arba trijų gyvūnų bendradarbiavimo procesą. Taip pat tyrėjus domino moteriškos lyties šimpanzių bendradarbiavimo reiškinys, suteikiantis informacijos apie bendradarbiavimo evoliucijos tendencijas.
Eksperimento metu viena arba dvi šimpanzės turėjo vienu metu pašalinti kliūtį ir traukti indą su maistu. Šiems veiksmams atlikti reikėjo bendradarbiauti su kitais grupės nariais. Užduotis buvo sumodeliuota taip, kad šimpanzės galėjo laisvai judėti, panorėjusios išeiti, o sugrįžusios vėl dalyvauti valandos sesijoje.
Tyrimą atlikusių mokslininkų komanda nustatė, jog per 94 valandos trukmės sesijų ciklą šimpanzės užmezga bendradarbiavimu paremtus santykius maždaug 3 565 kartus. Pastebėta, jog primatų bendradarbiavimo sėkmės ir efektyvumo rodikliai bėgant laikui gerėjo, partnerių atstūmimas sumažėjo. Tai leidžia teigti, jog šimpanzės suvokia, kad norint sėkmingai atlikti užduotį reikia išlaikyti gerus santykius su partneriu.
„Pastebėjome, kad šimpanzės užduočiai atlikti renkasi partnerius, kurie yra joms artimi (su kuriais jau užmegztas bendravimas) arba tuos, kurie yra nepažįstami, tačiau turintys panašų socialinį statusą. Tai rodo, kad gyvūnai yra socialiai tolerantiški, o patekę į sudėtingą socialinę aplinką gali spontaniškai užmegzti ir išlaikyti bendradarbiavimą“, – teigia prof. Malini Suchak.
Kadangi iki šiol su primatais atlikti tyrimai vyko daug labiau kontroliuojamoje aplinkoje, tyrėjai manė, kad labiau kompleksiškas bendradarbiavimas gali būti būdingas tik žmonėms. Visgi, prof. Malini Suchak komandos tyrimas įrodė, kad šimpanzės yra daug labiau linkusios bendradarbiauti, nei manyta iki šiol.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos NVO fondo remiamą paprojektį „NVO, veikiančių mokslo sklaidos srityje, tinklo stiprinimas, plėtojant jo institucinius gebėjimus“.