Mokslininkų tyrimas patvirtina: giliai po žeme yra tris kartus už mūsų planetos vandenis didesnis „vandenynas“

Tai kokių gyviu gali ten tunoti

gali buti kad ten yra gyviu kokiu nors bet paziurejus kokiam gylije ir t.t tai ne kokie tie gyviai butu

Ir beje ties Žygaičiais. Jokių skalūnų!

Prastai isverstas straipsnis. Ten yra purvas, o ne vanduo. Ir tai realiai neaisku, nes niekas nera mates. Tie modeliai nieko neirodo. Tas pats kaip ir su juodosiom skylem (nors turbut ten melynos)

Jug aiskiai parasyta H2O, kam skinoi slieku ieskai?

Tai ir primyst galima kur ir pasakyt, kad ten H2O, bet tai tikrai ne geriamasis vandenukas, del to gerai ir sako, kad ne vanduo ten koks grynas, o purvas.

Nu tai vandenynas irgi ne H2O, nes gert negalima?

Profesoriai, turėta omenyje ne geriama vandenį, o mineralus turinčius sudėtyje vandens, kurios tam tikromis sąlygomis skyla į kitas medžiagas bei H2O.

Išvada, kad ne kometa kirto, bet iš gelmių vanduo sukilo. Iš kur tuomet gelmėse tas vanduo? Man čia kvepia sapalionėmis. 700 km gilyje tokia temperatūra ir slėgis, kad vargu ar įmanomas bet kokios būsenos vanduo.

- Kaip ten bebutu, vandens zemes pavirsiuje daugeja. Tai yra faktas, kad vandenynus supanciose uolienose yra vandens - jis juk geriasi visur; - Ir tas faktas vis labiau ryskeja karstinemis ygriuvomis, purvo nuosliauzomis, potvyniais ir pan. Vanduo jau nebeturi kur gertis tad telkiasi pavirsiuje; Bet klausimas - is kur atsirado vanduo - lieka neatsakytas; - toks paprastas pasiulymas. Vanduo tai H2O. H - vandenilis yra viena pagrindiniu kosmoso sudedamuju daliu. O - deguonis, jo taip pat apstu, tik jis deja retai buna grynas. Dazniausiai kokiuose nors junginiuose (uolienose). Formuojantis kosminiams kunams (kalbu apie kietuosius), formavosi ir kunu vidaus klimatas (slegis, temperatura ir pan.). Uliena, papuolusi y tam tikra slegy ir temperatura labiau koncentruojasi, deja susidares vanduo turi atsparuma slegiui, todel jis pasisalina is uolienos. Tokios vandens sankaupos vadinamos vandenynais. Tad betkokia papildoma mase zemei (meteoritai, kometos - koks skirtumas) atnesa papildomu elementu - tame tarpe ir vandens. Jeigu H2O nesusiformavo kosmose, tai dar nereiskia, kad jis negali "gimti" zemeje; - Klausimas tik vienas - koky kieky vandens, zeme gali toleruoti? Ar gali uolienos plaukti ant vandens ar visgi tam kietam pavirsiui reikalinga magmos mase. Kiek zinau, tai meteoritai ne skysti, tad statybines medziagos neturetu pritrukti. Visgi kaip greitai auga zemes mase? Butu labai ydomu

Jei mokykloje būtum mokesis fiziką ir chemiją, žinotum: - kaip išspręsti uždavinį: kokiame slėgyje vandens virimo temperatūra 1.000 C. - kas tokio yra hidratai.

Prie ko cia myzalas? Nenusivaziuok i kazkokius krastutinumus... Kaip manai is kur tavo vanduo yra gaunamas ? Irgi is tu paciu gelmiu, greziamas grezinys ir is telkinio yra pumpuojamas vanduo. Nemanau, kad kas gres tuos kelis simtus km tik tam, kad paziuret, bet teigti kategoriskai, kad ten purvas tai... Galu gale jai ten vanduo ir persimaises su uoliena, nera geresnio filtro kaip pati zeme.

- Kol kas nėra technologijų didesniam gyliui nei 10 km.. Taigi, Jums žinomą "kelių šimtų km" technologiją prašom į sceną!

http://en.wikipedia.org/wiki/Kola_Superdeep_Borehole "reached 12,262 metres (40,230 ft) in 1989 and still is the deepest artificial point on Earth."

Man patiko tas bajaris "ra2"- žemės centre gravitacija lygi nuliui. Tai saulės centre gal jau su minuso ženklu, tai kas ten daros ?

- Smagu, kad patiko, tik neaišku kodėl?

http://hyperphysics.phy-astr.gsu.edu/hb ... hell2.html http://en.wikipedia.org/wiki/Shell_theorem

na jei slėgis su gravitacija nieko bendro tai tiek to, bet centre nėra tik viršaus nei apačios, o slėgis tai neprapuola