Gimė kūdikis, kurio tėvai jau žino, kas jo laukia

Pildosi fastastinio filmo "Gattaca" scenarijus. Kyla filosofinis klausimas - geriau žinoti, ar nežinoti kada tu mirsi?

Na, manau, kad kiekvienas tėvas turi galimybę pasirinkti žinoti ar ne tam tikrą informaciją. O galimybė ją žinot turi būti suteikta.

Jei man būtų prieinama tokia paslauga, tai antrą vaiką sukurptume

Geriau žinoti.

Idomiai, niekada nepagalvojau apie toki varianta, ne tik kad vaikus sekvenuociau bet ir pats. Kada mirsi niekaip nezinosi, bet zinosi kokios tau pagrindines sveikatos gresmes, tuo paciu galesi imtis priemoniu anksciau laiko nuo ju apsisaugoti. To rezultatas - sveikesnis gyvenimas. Aborto sprendimo tai praktiskai neitakotu, nebent pasakytu kad yra 100% tikimybe kad tavo vaikas tures dauno sindroma ar kita rimta liga/genetini defekta.

1. O ką, jei pasakys 90%? 70%? 50%? Žudytum ar bandytum? Atmink, kad būna (retai), kad sako 99%, bet palieka ir vaikas auga sveikas arba sutrikimas būna lengvos formos. Taip pat, statistiškai, tarp vaikų su vos 1% dauno s. tikimybe bus ~1% kurie vis dėlto turės sindromą. 2. Tam tikra tėvų grupė gali norėt "traukt kortas" vis iš naujo, iki norimo procento, o kita susitaikys su tuo, kas bus. Pastariesiems (panašiems į tave) tyrimas neturės įtakos, o pirmiesiems didins abortų kiekį, tad ir bendras abortų kiekis didės.

Iš karto priminė Gattaca

1) Neesu ekspertas bet manau dauno sindroma gali nustatyti su 100% tikimybe. Beto nemanau kad buna "lengva forma". Del 90%, 70% ar 50%, tai kiekvienas mes turim savo skaiciuka. 2) Tokiai tam tikrai tevu grupei rekomenduociau ne traukyti kortas, o pasinaudoti dirbtiniu apvaisinimu su priesimplantacine genetine diagnostika.

Vargiai ar kas labai norės traukti kortas abortų sąskaita. Tai vienok ne pati maloniausia procedūra. Dalinai tą galima kompensuoti per in vitro apvaisinimą ir embrionų tyrimus, bet vis tiek vienu kartu daugiau pusšimčio embrionų nepagaminsi. Ateitis, tikiuosi, bus žmogaus genetiniam modifikavime.