10 nykstančių kalbų

O kam reikalingos kalbos kurios niekas nenaudoja arba kurią naudoja vos keletas...?

Ir gerai, kad nyksta. Nes kuo daugiau kalbų, tuo žmonės svetimesni.

Jei gerai mokat kokią kitą kalbą, tai žinot, kaip skiriasi mąstymas ir net pasaulio matymas. Kiekvienos kalbos praradimas kažkokią kruopelę išminties išsineša su savimi. Na, bet labai nežymią, bent jau darbui nekliudys.

drįsčiau nesutikti.. kalbos atskirties nesudaro.. paimk miestą ir kaimą.. kaip tik kuo didesnė bendruomenė tuo didesns susiskaldymas..

Sumaišei priežastį ir pasekmę. Ne kalba kuria mastymą, o mastymas kuria kalbą. Todėl kuo mažiau kalbų tuo lengviau perduoti mastymą kitiems. Nes jei kiti nesuprantą ką tu kalbi tu jiems jokios informacijos neperduosi. Kuo mažiau kalbų tuo geriau.

Ne, nesumaišiau, tiesiog rašiau tiems, kas gerai moka kitą kalbą tiek, kad gali galvoti kita kalba. To negali suprasti išgirdęs. Ar perskaitęs. Tai ir nuorodos nededu - man puikiausiai tenkina ši padėtis, kai manim netiki tie, kas nežino.

Sveiki, uzsiregistravau vien tam, kad pasakyciau, kad jus klistate. Tik primityvus zmogus gali pasakyti, kad kuo maziau kalbu tuo geriau. Kiekviena kalba turi savo kultura, kuria gali perteikti savo istorija, jausmus. Toje pacioje Lietuviu kalboje grazus zodis Knygnešys, kuris nesivercia i jokia kita kalba, bet mum tai pasako labai daug lygiai tas pats ir su kitomis kalbomis. Dingstant kalbom dingsta ir zinios apie praeiti, tuomet jei zmogus nezinos kas jo buvo proteviai, jam bus identiteto problemos. Kalbu nykimas skatina viena nacija, kad viskas butu viena, viena kalba, vienas mastymas, kaip robotai. P.S. esu uzsienyje, negaliu rasyti su nosinemis raidemis

sutinku su tavim visiskai, bet manau vis tiek kalbu nykimas neisvengiamas. p.s. paskutinio sakinio apie nosines galejai nerasyti

Tas reikalas veikia į abi puses: - iš vienos pusės kalba yra semantinės taisyklės, taigi neišvengiamai daro įtaką turiniui, pvz., sen. graikų kalbos gramatikos asmenavimo taisyklės yra tokios, kad moteris negali būti draugu - iš kitos pusės dėl besikeičiančių poreikių kinta ir kalba, užtenka paskaityti Šekspyrą originalo kalba. Kuo daugiau kalbų, tuo geriau, nes tas sudaro prielaidas ta pačia informacija manipuliuoti/matyti skirtingais kampais. Kalba toli gražu nėra tik informacijos perdavimo priemonė - tai dar ir "kompiliatorius".

Mano nuomone nykstančios kalbos tiesiog neatlaikė natūralaus evoliucijos egzamino, kaip ir visi kiti kažkada sukurti, bet taip ir nepritapę dalykai. Ir tame nematau nieko blogo. Mažiau kalbų - geriau vieni su kitais susikalbės. Gyvendamas Airijoj turiu puikią progą pamatyt, kaip desperatiškai gaivinama airių kalba. Visi užrašai dviem kalbom, mokykloj vaikai privalomai mokomi airių kalbos, turi net atskirą TV kanalą, kur viskas išversta į airių kalbą, o realiam gyvenime (be saujelės vakarų pakrantės senukų) kaip niekas jos nenaudojo, taip ir nenaudoja. O priežastis tam visai elementari - ta kalba yra velniškai sudėtinga ir nepanaši į jokią kitą kalbą. Taigi baigę mokykla lietuviukai moka lietuvių, anglų ir dar kelis žodžius trečia kalba, o airiukai moka anglų, airių ir kelis žodius trečiają kalba, kas realiai reiškia, kad be anglų jie dažniausiai nemoka jokios realybėj panaudotinos kalbos. Ir visa tai dėl ambicijos išsaugoti praktiškai mirusią kalbą Net ir to paties keltų tigro niekada nebūtų buvę, jei airiai po šiai dienai kalbėtų airiškai

Realybė tokia - kalbos miršta. Bet ne todėl, kad jos nevertingos, o todėl, kad anglų kalba lengviau užsidirbti. Mes dar vaidinam lietuvius, bet jau normalu vaikų nė nemokyti lietuviškai - tiesa, kol kas ne masiškai. Laiko klausimas. Turbūt liks tik anglų kalba - spėju; betgi gaila man mirusių kalbų. Mūsų kalba irgi ten eis. Anksčiau ar vėliau.

).

Mieste viskas neharmininga, todėl ir visi svetimi ten. Taip tankiai žmonės gyventi neturi, kaip gyvena miestuose ir dabar žmonės labai silpni, labai agresyviai elgiasi. Turėtų būti viena Šeima Žemeje, kurie kalbėtų viena kalba ir nebūtų jokių sienų, žinoma, bet žmonės kol kas masto kitom vietom, matyt, ir tik karti patirtis padeda po truputi prieti prie šitų tiesų, kada gyvenimas į užpakalį spiria, tada galbūt signalai iš ten geriau į smegenys patenka ir žmogus pradeda teisingiau mąstyti.