Paleobiologai ir geochemikai įminė mįslę, dėl ko prieš 252 milijonus metų įvyko pats didžiausias gyvūnų rūšių išmirimas Žemėje – paslaptingieji žudikai buvo metaną gaminantys mikrobai, rašo „Scientific American“.

Permo periodo pabaigoje, prieš 252 mln. metų prasidėjo masinis gyvūnų išmirimas – per maždaug 20 tūkst. metų išnyko apie 90 procentų visų Žemėje gyvenusių rūšių. Mokslininkai daug metų suko galvas, kas gi paskatino šį procesą ir atrodo, kad pagaliau jie turi kaltininką – mikroorganizmus, gaminančius metaną.

Permo periodo išmirimas buvo katastrofiškų mastų, tad paleobiologai ir geochemikai iš pradžių manė, kad jo priežastimi buvo panašaus masto katastrofa. Viena teorija teigė, kad šį išmirimą galėjo paskatinti mūsų planetos susidūrimas su asteroidu – tokia „avarija“ lėmė dinozaurų išmirimą. Tačiau dauguma mokslininkų realesne laikė hipotezę, kad tiek gyvūnų išmarino tuo metu ypač aktyvūs ugnikalniai, veikę dabartinėje Sibiro teritorijoje. Mokslininkai, ištyrę uolienų, rastų Xiakou (Kinija) regione, cheminę sudėtį, padarė išvadą, kad iš ugnikalnių išspjauti didžiuliai anglies dvideginio ir metano kiekiai sušildė Žemės atmosferą bei stipriai parūgštino vandenynus, dėl ko ir išnyko tiek daug gyvūnų rūšių.

Visgi, neseniai tirdamas tas pačias uolienas, Danas Rothmanas, geochemikas iš Masačusetso technologijos instituto pastebėjo neatitikimus ugnikalnių teorijoje. Mat uolose įkalinti anglies dvideginio ir metano pėdsakai rodė į nuolatinį šių dujų koncentracijos didėjimą. Jei šios dujos būtų tik išspjautos ugnikalnių, pasibaigus jų išsiveržimams, dujų koncentracija taip pat turėtų sumažėti. D. Rothmano su kolegomis pastebėtas ilgalaikis minėtų dujų koncentracijos didėjimas leido įtarti kitą priežastį – mikrobus.

D. Rothmano hipotezėje ugnikalnių išsiveržimų pasekmes papildo vienaląstis metaną gaminantis mikroorganizmas Methanosarcina. Šis mikrobas kaip tik panašiu metu išvystė savybę gaminti metano dujas – tam reikėjo nikelio, kuris padėjo bakterijai perdirbti organines medžiagas. Išsiveržę ugnikalniai išspjovė nemažą kiekį nikelio, kurį toliau planetoje paskirstė vandenynų srovės, tad Methanosarcina bakterijai tai buvo tikras rojus ir jos populiacija šovė į viršų.

Mikroorganizmo į atmosferą išmetamas metanas dar labiau pakėlė temperatūrą bei vandenyno rūgštingumą. Deguonies kiekis atmosferoje pradėjo drastiškai mažėti, kas paskatino gyvūnų išmirimą - Methanosarcina mito organinėmis liekanomis ir leido dar daugiau metano dujų į atmosferą. Taip užsisuko vis stiprėjantis ciklas. D. Rothmanas teigia, kad tiriant gyvybės evoliuciją Žemėje, labai svarbu suprasti, kokį svarbų vaidmenį čia vaidina mikroorganizmai.

Komentarai (4)