Pesticidai žudo ne tik bites, bet ir paukščius (Video)

Bet be pesticidų, badautume. Negana to, pvz Lietuvoje pesticidų mes naudojame labai mažai. Daugiausia pesticidų Europoje naudoja Olandija (tulpės, maistui pateikti nereikia, tulpių kaina pakankamai didelė), pasaulyje berods Kolumbija (tabakas ar kavos pupelės - pakankamai brangu), JAV naudoja šiek tiek daugiau nei pasaulio vidurkis, Kinija 3x daugiau nei JAV. Jei kam labai knietės, galėsiu surasti nuorodą su skaičiais. Tiesa, pesticidų naudojimą reikia keisti, daryti labiau tikslinį, mažinti didiantn švietimą, geriau suprasti gamtą, kad būtų galima išlaikyti derlių, bet mažinti pesticidų naudojimą.

Su nikotinoidais būtent ir buvo siekiama tikslinio kenkėjų naikinimo... Naujų veislių, atsparių įvairiems kenkėjams išvedimas, yra vienas iš sprendimų būdų (tam tikra dalimi). Derinant tai kartu su pesticidais, ir naujausiais pasiekimais agro veikloje, yra galimas optimalus problemos/problemų sprendimas.

Nebadautume, bet tektų grąžinti nemažai žmonių prie žemės ūkio. Dabartinis žemės ūkis naudoja techniką pritaikytą didelėms plantacijoms apdirbti. Toks ūkininkavimas pritraukia parazitus, todėl ir prireikia įvairių chemikalų, kad derlių išsaugoti. Mažuose daržuose parazitai taip nesiveisia nes yra didesnė augalų įvairovė, ir kai kurios jų rūšys parazitus atbaido. Maža to giluminis dirvos arimas yra jos naikinimas, našumo mažinimas, todėl ir reikia nuolatos dirvą tręšti. Įdomus faktas tai kad vienas didžiausių pesticidų gamintojų buvo nacių Vokietijos bendrovė I.G.FARBEN priklausiusi Rothschildų šeimai, ir karo metais gaminusi pesticidą Zyklon B, kurį naudojo žydams naikinti, bei įvairius chemikalus sprogmenų gamybai. Po karo kažkur reikėjo dėt savo produkciją, iš čia matyt ir atėjo "žalioji revoliucija" - naujos išvestos augalų rūšys negebančios išgyventi be chemijos pramonės. Gerai, kad tarybiniais laikais žmonėms kolektyvinius sodus dalindavo, tai bent tikro maisto galima buvo užsiaugint.

užsiauginti niekas nedraudžia ir dabar. Taip, derliai mažesni. O kurie dabar norit atsisakyti savo komfortiško gyvenimo, mobiliakų, maisto paruošto, automobilio, nes viso to neišgalėsi turėti. Siekiama buvo, nesigavo. O šiaip GMO jau yra išveisti, kurie gamina natūralius insekticidus baidančius ir jie pakankamai populiarūs. Yra ir glyfosfatams (populiariausias roundup'as) atsparūs, tai yra gali varyti kiek nori - atsparūs, o piktžoles išnaikina. Problema, piktžolės, kurios neišnaikinamos iš pirmo karto irgi įgyja atsparumą. Mykolai, Kinija iš hektaro išspaudžia 9 tonas ryžių. Tailandas apie 3 tonas. Kinijos populiacija 20% pasaulio, žemės turi tik 10% pasaulio derlingų žemių. Jei Kinija atsisako dabartinės žemės ūkio politikos, grįžta prie savo didžiojo bado politikos, kai derlius buvo vos daugiau nei tona per hektarą. Tada buvo ekologijos laikomasi iki kraštutinumų. Miškus per tą ekologiją beveik visus iškirto, kad tik išmaitinti savo liaudį. Sumažini derlių 9 kartus, tai viso pasaulio pasėlių reikės išmaitinti max 30-40% populiacijos. Čia įskaitant, kad 80% žmonių gyventų vėl kaime. Šiaip yra dirbama tiek dėl augalų išvedimų atsparių kenkėjams, tiek dėl pesticidų, kurie būtų netoksiški, greitai suirtų ir neužterštų vandens telkinių bei maisto. Kol kas R&D stipriausias JAV ir vokiškai kalbančiuose kraštuose. Kinija daugiausia gamina ir naudoja, bet prastas R&D kol kas, bet situacija greitai gali pasikeisti. Kinija ekologija pradeda rūpintis. Jei bus taip efektyviai vykdoma, kaip ekonominė plėtra, po 20-30 metų vaizdas bus visiškai kitoks.