Pertvarkius kelių šalių ūkius, būtų galima išmaitinti dar 3 milijardus žmonių

Del vandens naudojimo nezinau, todel sunku kazka sakyti, trasas ir miskus tai cia jau velgi kaip kam, tarkime lt kiek zinau atauga daugiau nei yra ispjaunama misko, tiesiog taip yra. Bet kas liecia maisto ismetima, tai cia labaii aktuali problema... asmeniskai paciam pastoviai lieka maisto nesuvartoto, vien delto jog kasdiena negali valgyti to paties, o pirkti vienam kartui tiesiog neapsimoka nes kaina yra 2-3x didesne nei perkant tarkime didesni kieki. Kitas dalykas negali i paduotuve vaziuoti po 1 karta per savaite, nes tiesiog pritruktum tam tikru maisto produktu, kurie neisbuna ilgiau 3 dienu sviezus, o vaisiu parduotuves taip pat neturiu prie savo namu kad galeciau kasdiena po 3 obuolius nusipirkti. Taigi is vienos puses stengiesi sutaupyti ant vazinejimo ir apsipirkinejimo, is kitos puse gaunasi taip jog ismeti maisto paskui tam tikro. aisku tai ne visada nutinka, bet.... Kaip ta ispresti tikrai neaisku, realiai keltis nesikelsi arciau paduotuves, o ir taip nera to laiko stoveti eilese ir t.t. Vienintele iseitis augintis tam tikrus produktus paciam, bet beda ka daryt ziema. Todel cia kaip uzbuttas ratas realiai patys prekybos centrai skatina toki besaiki produktu eikvojima, darydami tokias akcijas kaip pirk 1 antra gausi uz puse kainos. arba pirk pakuote isa bus pigiau.

Išeitis yra paprasta: keisti vartojimo įpročius. "Negali valgyti to paties maisto kelias dienas" - o kodėl? Man pavyzdžiui nėra problemų vieną dieną pasigaminus per daug kažko, kitą dieną pabaigti. O dėl miškų tai nėra taip viskas savaime. Lietuvoje, kaip ir dalyje kitų šalių, miškai po nukirtimo atauga, nes yra griežta politika dėl jų atsodinimo. T.y. jeigu nori nukirsti mišką, turėsi po to jį atsodinti.

Ne taip paprasta - jei pasaulyje atsirastų dar trečdalis maisto, tiek, kiek yra visi maisto verslai sukiltų prieš mažėjantį pelną. Vartojimą sumažinus griūna visas mūsų kortų namelis. Jei jau žiūrėti „iš viršaus“, tai kiek plačiau norėtųsi.

Yra dvi skirtingos maisto savokos Vakaruose ir likusiame pasaulyje. Vakaruose tai verslas, kitur tai produktas išgyvenimui. Kol "vakariečiai" turi beveik neribotą pasirinkimo laisvę ką valgyti, kiti neturi nieko, nes jų žemėje išauginta produkcija keliauja kur brangiau moka. Tad didinant plotus ar efektyvumą, neišmaitinsim didesnio skaičiaus žmonių, kol vyksta toks maisto perskirstymas. Pvz JAV firmos daug maisto augina P. Amerikoje, Afrikoje, užuot investavusi kažką į vietinę rinką. Tiesiog ten vienas išleistas doleris atneša didesnį pelną nei pas save, kur ūkiinkavimo lygis ir taip aukštas.

1) Vakaru pasaulyje žmonių nėra daug, nes mažas gimstamumas. Čia nėra maisto trukumo problemos. Todėl nebus ko maitinti su padidėjusia maisto gamyba. 2) Ne išsivysčiusiose šalyse yra didelis gimstamumas ir maisto trukumas. Tokiose šalyse padidinus maisto kieki dar labiau padidėtu gimstamumas. Todėl vis tiek butu maisto trukumas. Lietuva greitai taps vienu dideliu mišku. Nes jei pjauni mišką jį reikia ir atsodinti. Jei miškas užaugo savaime, jo nupjauti negalima.