Mes žinome, kad prieš šimtus milijonų metų žuvys paliko vandenį ir išsivystė į sausumos gyvūnus. Kas, jeigu galėtume pamatyti tai vykstant dabar? Mums šią galimybę suteikė Kanados mokslininkai, kurie užaugino žuvį sausumoje ir stebėjo jos progresą vaikštant ant žemės.

Precedento neturinčio eksperimento metu, biologai paėmė žuvų, kartais pasinaudojančių savo pelekais vaikščiojimui, jauniklius ir augino juos tarsi sausumos gyvūnus. Tyrimo rezultatai iliustruoja pokyčius, kurie vyko prieš 400 milijonų metų, kuomet kai kurios žuvys plaukiojimą vandeniu iškeitė į ropojimą žeme.

Persikėlimas į sausumą ir pelekų stiprėjimas buvo didelis žingsnis, kuris galų gale nulėmė keturkojų gyvūnų atsiradimą. Norėdami geriau suprasti ankstyvųjų stuburinių išgyventą evoliucinį spaudimą, Otavos universiteto Kanadoje mokslininkė ir šio tyrimo vadovė Emily Standen su kolegomis nusprendė išmokyti žuvis gyventi sausumoje.

Pagrindiniai eksperimento dalyviai – 111 daugiasparnio (lot. polypterus senegalus) jauniklių. Tai gėlavandenės žuvys, paplitusios Afrikos atogrąžose. Jos sugeba kurį laiką išgyventi vandens stokojančioje aplinkoje, kadangi be žiaunos turi ir primityvius plaučius. Taip pat jos labai panašios į pirmąsias sausumon išlipusias žuvis.

Daugiasparniai po 8 mėnesių dalinio gyvenimo sausumoje (jie buvo reguliariai šlakstomi vandeniu, kad neišdžiūtų), turėjo kur kas geriau išvystytą vaikščiojimo stilių, negu laisvai vandenyje augę tos paties rūšies atstovai. Be to, pasikeitė jų kaulų struktūra ir raumenys. Jie tapo tvirtesni bei labiau prisitaikę vaikščioti.

„Žuvų krūtininės skeleto anatomija pasikeitė – jis tapo ilgesnis ir stipriau susijungęs su kitais kaulais, veikiausiai, kad padidintų atramą vaikštant ir sumažintų sąlytį su kaukole. Visa tai leidžia galvai/kaklui judėti plastiškiau. Maža to, sausumoje užaugę daugiasparniai galūnes statė daug stabiliau, galvas pakeldavo aukščiau, o ėjimo metu mažiau slysčiodavo“, – aiškina doktorantė ir šios studijos bendradarbė Trina Du.

„Stresinės aplinkos sąlygos gali sukelti įvairius anatominius ir elgsenos pakitimus, šiuo atveju išsivysčiusią plastiškesnę formą bei efektyvesnę eiseną“ – priduria Emily Standen.

Komanda tikina, kad tai yra vienintelis toks eksperimentas. Jo metu buvo daugiau sužinota, apie keturkojų protėviams išsivysčiusį gebėjimą vaikščioti žeme bei kokie procesai tai nulėmė.

Komentarai (0)