Jeigu jūsų vaikas pradės gauti blogus pažymius, neskubėkite jo barti. Visai gali būti, kad jis gyvenime pasieks daugiau, nei jūs drįstumėte pasvajoti.

Nemažai garsių mokslininkų ir rašytojų mokykloje turėjo nemenkų bėdų. Pavyzdžių toli ieškoti visai nereikia. „Vyšnių sodo“ autorius Antonas Čechovas mokėsi vienais dvejetais. Trečioje klasėje jam koją pakišo matematika ir geografija, o penktoje – negavo teigiamo graikų kalbos įvertinimo. Svarbu pažymėti, kad iki šeštos klasės jis mokėsi mokykloje, kur buvo sustiprinta graikų ir lotynų kalba, o vienas mokytojas labai prastai kalbėjo rusiškai. Toliau būsimasis rašytojas mokslus tęsė gimnazijoje. Ten jam taip pat nebuvo lengva. Literatūros mokytojas Malcevas A. Čechovui už kūrybą daugiau trejeto nėra parašęs. Tačiau prasti mokymosi rezultatai rusui nesutrukdė tapti paskutiniu Rusijos literatūros klasiku.

Visų laikų produktyviausio ir sumaniausio išradėjo Thomo Edisono mokytojai vaiką laikė protinę negalią turinčiu. Pirmoje klasėje jis išbuvo keturis mėnesius, vėliau motina vaiką atsiėmė iš mokyklos ir nusprendė jį savarankiškai mokyti namie. Vieną dieną žmogus, taip ir nepritapęs mokyklos sistemoje, sukūrė fonografą, elektros lemputę, patobulino telefoną ir telegrafą.

Romano „Karas ir taika“ autorius Levas Tolstojus mokyklos nelankė – jį mokė guvernantės. Tačiau, laikydamas stojamuosius į Kazanės universiteto filosofijos fakultetą, iš geografijos egzamino jis gavo dvejetą. Mokslo rėmėjas ir šeimos draugas Musinas-Puškinas egzamino metu pabandė Levui ištiesti pagalbos ranką ir uždavė paprastą klausimą: „Išvardinkite kelis Prancūzijos pakrantės miestus“. Grafas į klausimą atsakyti negalėjo. Laimei, įsiklausęs į artimųjų maldavimus, rektorius Lobačevskis leido egzaminą perlaikyti. Mokslai grafo niekada nedomino. Pirmakursis L. Tolstojus netgi pabuvojo universiteto karceryje, kur atliko bausmę už paskaitų nelankymą. Per pirmąją sesiją jis neišlaikė Rusijos istorijos ir vokiečių kalbos egzaminų. Antrojo kurso rašytojas net nebaigė – išvyko į kaimą tobulėti savarankiškai.

Kosmonautikos pradininkas Konstantinas Ciolkovskis nebaigė net pradinės mokyklos. Vaikystėje K. Ciolkovskis sirgo skarlatina ir iš dalies apkurto. Problemos mokykloje prasidėjo jau pirmoje berniukų gimnazijos klasėje. Berniukas beveik nesuprasdavo, ką sau po nosim burbena mokytojai. Antroje klasėje būsimasis kosmonautikos tėvas buvo paliktas antriems metams. O po trečios klasės iš gimnazijos pašalintas. Daugiau garsusis mokslininkas niekur nesimokė.

Reliatyvumo teorijos autorius Albertas Einšteinas mokykloje laikytas kvailu vaiku. Jis labai vėlai pradėjo kalbėti, nuolat niurzgėjo, vengė bendraamžių. „Iš jūsų, Einšteinai, nieko doro nebus“, – jam pareiškė gimnazijos Miunchene mokytojas. Fizikos profesorius iš Federalinio Šveicarijos politechnikos universiteto jam kartą sakęs, kad studentas turi pakankamai darbštumo ir gerų norų, tačiau jam trūksta gabumų. Na ir kas? A. Einšteinas mokslo srityje nuveikė tiek, kad pakako pakeisti pasaulį.

„Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas vaikystėje buvo tikras mokytojų siaubas. Vaikas augo pasiturinčių tėvų šeimoje, todėl galėjo mokytis pačioje geriausioje Sietlo mokykloje. Keisti mažojo B. Gateso poelgiai taip erzino aplinkinius, kad sunerimę tėvai dėl sūnaus netgi kreipėsi į psichiatrus. Nebesugalvodami, kaip paskatinti sūnų mokytis, tėvai pažadėjo jam už kiekvieną gerą pažymį mokėti po 25 centrus. Eksperimentas nepasiteisino – tai tėvai suprato suskaičiavę, kad per metus sūnui iš viso tesumokėjo 5 dolerius. Viskas pasikeitė, kai mokykloje atsirado pirmasis kompiuteris. Tada ir prasidėjo vieno iš turtingiausių pasaulio žmonių sėkmės istorija.

Jeigu jūsų atžalai mokykloje sekasi prastai, neskubėkite teisti – galbūt vaikas dar ieško savęs?

Specialisto komentaras:

Tiesa tokia: „labai dažnai bendrojo ugdymo mokyklų sistema netinkama vaikams, turintiems ryškių lyderių savybių, meninių gabumų, tvirtą charakterį“,- teigia psichologė Anetta Orlova. „Tokiems vaikams reikia individualaus mokymo plano. Jeigu tokiam ugdymui galimybių nėra, mokyklose jie nurašomi kaip nevykėliai. Dažniausiai būtent tie tariami nevykėliai ir yra pačios spalvingiausios asmenybės. Juk ir Puškinas labai prastai mokėsi, tačiau rusų literatūrą ir prancūzų kalbą išmanė puikiai“, – sako psichologė.

Ar prastai besimokantys vaikai turi galimybių save realizuoti?

Yra veiklos rūšių, kur galimybių jiems praktiškai nėra. Pavyzdžiui, finansų sfera, nes ten būtina laikytis griežtų taisyklių, reikalingos specialios žinios. Tačiau srityse, kur sėkmę garantuoja ne taisyklės, o gebėjimas laužyti stereotipus, pažvelgti į problemą netikėtu kampu, buvę dvejetukininkai gali pasiekti puikių rezultatų. Tai galioja kūrybai, verslui ir išradimams.

Be to, geriausi mokiniai labai dažnai gyvenime nieko nepasiekia. Mokykloje jie įpranta būti pirmi, geriausi ir visada rodyti pavyzdį. Tačiau neretai, susidūrę su konkurencija ir pasipriešinimu prie kurio nėra įpratę, nuleidžia rankas ir pasitraukia į antrą planą.

Nemažai mokykloje itin prastai besimokiusių moksleivių pakeičia pasaulį. Nieko keisto, kad jie nepritapo prie vidutinybių. Tokių „revoliucionierių“ būtų daugiau, jeigu jie mokykloje nebūtų laikomi antrarūšiais. Taigi, jeigu vaikui prastai sekasi mokytis, tai dar nereiškia, kad jam trūksta gabumų.

Komentarai (2)