Amžinas gyvenimas: mokslininkai ieško būdų, kaip išgydyti mirtį

Dideli pinigai - kelias į ilgaamžiškumą. Didelė grupė žmonių su ypatingai dideliais pinigais - kelias į nemirtingumą.

Kad ir kaip žiauriai skambėtų, bet mirtis būtina ir ji neišvengiama. Siekiantys nemirtingos visuomenės pamiršta kelis dalykus: a) jei nebus žmonių mirčių (čia daugiau turiu mintyje nesmurtines mirtis), planetoje bus jų perteklius, tuomet įvaririos ekologinės, politinės ir kt. problemos taps neišsprendžiamos. Jas jau dabar vos sugeba išspręsti, b) kuo labiau žmogus bus vyresnis arba kaip kam patinka ilgaamžiškesnis, tuo didesnė navikų tikimybė. Jau dabar onkologai patvirtina, kad navikų skaičiaus didėjimas tiesiogiai proporcingas žmogaus amžiui. Anoks malonumas būti 1000 metų amžiaus su krūva vėžių, c) išlaikyti didėjantį žmonių skaičių bus itin sunki ekonominė našta skurdžioms šalims.........Nori nenori jos turės imtis priemonių reguliuoti žmonių didėjimą..........etc. Galų gale bet kokie žmogaus mėginimai kovoti su mirtimi baigiasi pan. kaip siaubo filmuose......Mirtis reikalinga, tik, žinoma, geriausia, kad ji būtų nesmurtinė.

Cia ziauru, kad taip issigimstama, jog tokie naturalus dalykai kaip mirtis bandomi isgydyti kaip kokia liga.Nu ir ka, vistiek neisgyventu, jei ir sukurtu buda.Jei gimstamumas liktu tokspat, cia tuoj nebebutu vietos.Isvis tai mirtis reikalinga, kad atsirastu naujos pazangesnes, tobulesnes rusis.Zmoniu godumas beribis, atrodo cia jie db geriausi ir gyvent gali amzinai.

Cia ziauru, kad taip issigimstama, jog tokie naturalus dalykai kaip mirtis bandomi isgydyti kaip kokia liga.Nu ir ka, vistiek neisgyventu, jei ir sukurtu buda.Jei gimstamumas liktu tokspat, cia tuoj nebebutu vietos.Isvis tai mirtis reikalinga, kad atsirastu naujos pazangesnes, tobulesnes rusis.Zmoniu godumas beribis, atrodo cia jie db geriausi ir gyvent gali amzinai.

O tai kodėl jau tom "naujom pažangesnėm rūšim" gali "leisti" atsirasti atsitiktiniu mutacijų (ar pan "natūraliu" būdu), o vat "dirbtiniu" jau ne? Gal nesenstančios smegenys bioniniam kūne (ar Futuramos stiliaus stiklainyje) ir yra tas visiškai natūralus sekantis evoliucijos etapas?

Nuo kada mirtis = liga? Kas dar taip galvojate? Gal, tarkim gal mirtį kada nors bus galima nukelti neribotam laikui, bet ji vistiek ateis, jei ne tau, tai pasauliui kuriame tu gyveni, tuo pačiu ir tau. Todėl mirtis tai ne liga. Tai yra pabaiga, o pabaigą vadinti liga, na keistai skamba. Kaip sustabdyti tokią ligą, išgydyti, kai žmogus staiga miršta dėl traumų? Nu proto bokštas, autoriau, laukiu comment.

O kokia nauda yra isvengti mirties? Jokios, mums kaip rusiai.Galu gale amzinas gyvenimas butu daug baisiau, nei mirtis.As manau sitoj temoj reikia daugiau humanitarinio poziurio, o jau matau technariai ruosias smegenis ikist i bionini kuna

Vytautas__ ar tiki pats tuo ka rasai.Manai turtingi zmones idiotai ir mokes pinigus uz kazkokias tai psiaudo alchemiku nesamones?

Na iš principo, tai įmanoma, senai nuojauta kankino, jog turime virusinių bruožų.

Pilno amžinumo nebus kūno, kitos civilizacijos gali išgyventi milijardus metų, bet galiausiai mirtis vis tiek ateis, Harmonijai nėra naudos, kad vienas kūnas be galo gyventų. Stresai sendina. Malda jaunina. Yra dar gimnastika Akis atgimimo. Šeštas pratimas skirtas atsatatyti jaunystę, bet ir kiti penki galbūt svarbus pratimai. Bet ar tikrai taip galima atstatyt jaunystę su šeštu ir gyventi ę00 ir daugiau metų ar ne, nežinau tiksliai. Dar nukopijavus lauką jaunystės žmogaus, paskui tą lauką padarius, žmogaus ląstelės pradėtų statytis į tą lauką... ir žmogus tokiu primityviu moksliniu būdu galėtų labai reikšmingai jaunintis ir pratęsti gyvenima. Dar prisimenant save, kai buvai jaunas irgi kiek tai jaunins, organizmas pradės statytis į tą jauną, sveiką būseną.

Nemirtingumas - sąmonės perkėlimas, kitų variiantų net neverta svarstyt. O gyvent be mirties, tas pats, kas be tikslo, tiesiog dreifuoji. BET. Priklauso, ką žmonės veiks ateityje, pvz kosmoso užkariavimas ir pan., tada tokie dalykėliai praverstų. Mes nežinom iš kur atsiradom, kokiu tikslu bei nežinom, kas laukia po mirties. Taigi bet kokie samprotavimai apie mirtį yra neteisingi iš esmės (niekas iš ten negrįžo )

In Jessie Pinkman's voice: "How long are your telomeres, bitch?" Ir dar gazilijonas biocheminių priežasčių, kodėl joks žmogus nebus nemirtingas, kol yra tradicinis vandens ir proteinų maišas.

Zinai, kas bus po mirties? O gi tas pats, kas ir pries gimima. Ka nors tuo laikotarpiu atsimeni? Jei taip, tai saunuolis. Bet tu gyveni cia ir dabar, net jei reinkarnacija ir egzistuotu, tau is to jokios naudos. Vistiek po mirties taves nebeliks. Juk gausi nauja patogesni kuna, nauja gyvenima, kuris nebutinai geresnis. Kas zino, gal gimsi Kinijoje ir dirbsi padirbtu Nokia telefonu fabrike ar batu siuvykloje?

padaryti žmogaus kūną nemirtingą biologiniam lygmenyje manau sudėtingas uždavinys, bet žymiai prailginti gyvenimo trukme visai realu. Sąmonės kopijavimas man atrodo ne tas pats kas amžinas gyvenimas, originalui tai vistiek tas pats kaip mirtis. Tarkim pajauti, kad tau jau neilgos vyžos liko ir nusprendi perkelti savo sąmonę į kitą kūną, nesvarbu kokį ir jeigu perkėlimo procedūra nemirtina, tai po perkėlimo tu vistiek suvoksi save tik savame kūne, o ten bus kažkas kitas kuris tik suvoks save lygiai taip pat kaip tu save. Jeigu perkėlimas sunaikina originalą, tai man tiesiog bus išjungta šviesa ir po viskam. Pavyzdžiui identiški dvyniai, jie dažnai, ypač vaikystėje, masto ir elgesi vienodai, būna kad net judesiai sutampa, bet jie vistiek atskiros asmenybės.

Kad ir kokios skeptiškos būtų kai kurių "natūralistų" nuomonės, manau kad tai neišvengiama. Tai natūrali evoliucija. Viena rūšis evoliucionaja taip kad pradeda įtakoti net tik supančią aplinką, bet ir tolesnę kontroliuojamą savo paties evoliucijos eigą. Amžiaus ilginimas susijęs su daugybe žinomų ir dar nežinomų problemų, bet laikui bėgant manau viskas vienokiu ar kitokiu būdu išsispręs ir žmogus galės rinktis kiek ir kaip jam reikia gyventi. Baimės dėl demografinių dalykų yra lengvai išsprendžiamos net demokratiniais principais. Tarkime per elementarius mokesčius. Jei žmogaus skaičių vertinti kaip naštą musų planetai, tai vaikai turėtų būti apmokestinami. Tie kas nusprendžia turėti vaikų privalės prisidėti planetos gerbūvio piniginiu ar kitokiu būdu. Tarkime labai nusipelnęs kažkokioje srityje asmuo gali būti atleidžiamas nuo panašaus mokesčio.

Tu cia kazka nusisneki. Kazkokie persikunijimai ir t.t. Nepamirskime kad mintis ir samone yra materialus dalykai ir kazkokiu mistiniu keliu jie negali keliauti.