Nerealus pūkuotis, ar ne? Čia – šuo. Vengrų aviganis komondoras. Nors tokie namie moka būti (ir būna) ramūs ir tylūs, šio šuns charakterį geriausiai atskleidžia laisvė, vėjas ir laukai. Aviganis vis dėlto. Tačiau neeilinis.
Dėl fantastiškų savo šukuosenų šie energingi ir gero ūpo nestokojantys šunys kartais vadinami šluotomis (angl. – mop-dog). Tai – sena stiprių šunų veislė, pasižyminti natūraliu galvijų ganymo instinktu. Komondorus į Europą atvežę vakarų tiurkų klajoklių gentis kumanai (polovcai). Pirmą kartą šie šunys metraščiuose minimi 1544 m. Vengrijoje. Komondorų veislė paskelbta nacionaline Vengrijos vertybe, tad yra saugoma, ginama nuo modifikavimo.
Komondorų pavadinimas kildinamas iš žodžių junginio "Koman-dor", reiškiančio "kumanų šuo". Veislės šaknys siekia Tibeto šunis, o kumanai juos Europon atsivežė nuo Geltonosios upės, kai maždaug apie 900-uosius metus mongolai išstūmė juos į vakarus. Kumanai Europą pasiekė apie 1100 m., įsikūrė Vengrijoje
Komondorai – didžiuliai šunys (daugelis yra vidutiniškai 70-80 cm ūgio). Tai – viena didžiausių šunų veislių. Jų kūną dengia sunkus, į virvučių pavidalo kaltūnais susivėlęs kailis. Toks keturkojis blondinas-rastamanas, nestokojantis geros nuotaikos. Šunų pasaulio Bobas Marley. Vengrų aviganiai yra labai stiprūs ir raumeningi, turi ilgas kojas, gana trumpą liemenį (nugarą), uodega dažniausiai būna pabrukta. Šio šuns kūno ilgis tik šiek tiek didesni už aukštį ir sudaro apie 104 proc. "ūgio". Komondorų patelės sveria apie 40-50 kg, patinai – 50-60 kg.
Plataus, bet trumpo snukio keistuolių nosys ir nasrai – visad tik juodi. Su šios įstabios veislės šunimis pirmą kartą susidūrę žmonės netenka žado pamatę, kokie greiti, gyvybingi ir vikrūs yra šie gauruoti milžinai.
Žinoma, įspūdingiausias komondorų atributas – velti gaurai. Kasytės, virvutės, "dredai" – kaip pavadinsi, taip nepagadinsi. Jų suaugęs šuo turi apie 2 tūkst. Baltos spalvos kaltūnai būna maždaug 20-27 cm ilgio (sunkiausias kailis iš visų šunų veislių – sveria apie 7 kg), tačiau būna minkšti ir purūs. Vis dėlto kailis yra banguotas ir yra linkęs garbanotis – tai išryškėja šuniukams augant ir bręstant. Šukuoti šių šunų nereikia, bet kasytes reikia nuolat atskirti nuo kitų kasyčių – kad šuo nevirstų monolitiniu kaltūnu. Ir šiaip toks kailis it magnetas traukia visokius šapus, kibišus ir purvą. Kaip šie šunys pro tuos gaurus mato – klausti reikia jų pačių.
Kad ir kaip būtų keista, šeriasi šie ilgakasiai labai mažai – ypač, kai kasytės visiškai susiformavusios. Galima sakyti, šeriasi šie šunys tik kartą – ankstyvoje jaunystėje, kol susiformuoja "virvutės".
Komondorų kailis būna tik baltas. Juodos, pilkos ir balkšvos spalvos būna panašios, bet kitos – mažesnės – veislės šunys puliai (puli). Įspūdingas kailis apsaugo komondorus nuo vilkų įkandimų – vilkų iltys pro tokią "šerstį" paprasčiausiai nepasiekia kūno. Beje, po maudynių komondoro šukuosena džiūsta 2-2,5 dienos.
Charakteris – kaip daugelio aviganių: ramūs ir stabilūs, kai aplink ramu, bet jei kyla koks pavojus, bebaimis šuo nedvejodamas stoja ginti savo kaimenę ar šeimininkus. Veislė buvo išvesta taip, kad sprendimus priimtų savarankiškai.
Šie mieli griaumedžiai labai prieraišūs ir yra nuostabūs šeimos šunys. Labai myli vaikus, meilūs būna ne tik namiškiams, bet ir šeimos draugams, tačiau nepažįstamųjų atžvilgiu elgiasi apdairiai: kai įsitikina, kad grėsmės nekelia – draugauja, kai asmuo kelia įtarimų – urzgia, įdėmiai stebi. Šiaip ar taip, šie šunys instinktyviai gina savo šeimą, namus ir namiškius. Jie puikiai sutaria, globoja ir aršiai gina kitus namuose gyvenančius augintinius (katinus, triušius, papūgas, t.t.), tačiau netoleruoja grėsmę keliančių gyvūnų.
Laikyti tokį šunį bute būtų nuodėmė. Jie nepaprastai gyvybingi, nors per dieną mėgsta tiesiog drybsoti namuose ir stebėti, kas vyksta. Tačiau naktimis jie tampa budresni, mėgsta "patruliuoti" po kiemą ar teritoriją. Įsiveržėlius komondorai paprastai pargriauna ir laiko prispaudę prie žemės, kol atbėga šeimininkas. Komondorų veislės specialistai mėgsta sakyti: įsibrovėliui gali būti leidžiama įsilaužti, bet pasprukti jis neturi jokių šansų.
Jei šis didžiulis, galingas ir temperamentingas šuo nebus dresuotas, jis gali kelti pavojų aplinkiniams. Komondorai dresūrai imlūs, jei to imamasi anksti (kai augintiniui – 4-8 mėn.). Jei treniruotės bus nuobodžios, šuo gali užsispirti, tad dresavimas turi vykti aktyviai, gyvai, įdomiai, smagiai. Šiuos šunis tiesiog privaloma girti. Labai svarbi ir aktyvi šių šunų socializacija: privaloma, kad jie patektų į naujas situacijas, susidurtų su kitais žmonėmis, šunimis – ypač kai šuo dar mažas. Netinkamai socializuotas šuo nebūdingoje situacijoje ar su nepažįstamais žmonėmis gali elgtis agresyviai.
Tinkamai auklėjami, komondorai yra atsakingi ir mylintys, ištikimi šunys.