Kaip sovietinė beprotybė tapo XXI amžiaus realybe? (2)
Kukurūzai Lietuvoje mažai ką bendro su žemės ūkiu turintiems žmonėms pirmiausia asocijuojasi su sovietine beprotybe, kuomet SSRS vadovui Nikitai Chruščiovui buvo kilusi idėja Lietuvą paversti kukurūzų auginimo kraštu. Tada šis grandiozinis planas patyrė fiasko. Bet šiandien kukurūzų laukai užima vis didesnius plotus ir sulaukia didelio ūkininkų susidomėjimo. Tačiau, kodėl tai vyksta?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ūkininkai turi dėkoti selekcininkams ir klimato atšilimui
Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto habilituotas daktaras, profesorius emeritas Albinas Šiuliauskas atskleidė, kad Lietuvoje palyginti ne taip seniai kukurūzai įsitvirtino dėl kelių priežasčių. Visų pirma labai gerai padirbėjo selekcijos specialistai. Antra, neabejotinai jaučiama klimato atšilimo įtaka.
„Pirmiausia reikia pasakyti, kad buvo išvestos tokios veislės, kurioms reikia dvejais laipsniais žemesnės temperatūros. Tai yra be galo daug. Antra, padidėjo vidutinė temperatūra. Vasaros temperatūra padidėjo 1,5 laipsnio. Viską susumavus susidaro 3,5 laipsnių skirtumas ir tai reiškia, kad atsiranda palankios aplinkybės kukurūzų auginimui. Reiškia, sąlygos panašios kaip Prancūzijoje, kur kukurūzai auga“, – kodėl Lietuvoje įsitvirtino kukurūzai, paaiškino profesorius.
Anot jo, tokie pokyčiai kukurūzus leido pradėti auginti grūdams. Tam, pašnekovo teigimu, geriausiai tinka Kauno apylinkės, Kėdainių, Radviliškio rajonai ir Rytų Lietuva. Kukurūzams labiausiai reikia karštų vasarų, o pajūryje jos kiek vėsesnė, todėl šį regioną negalima vadinti geriausia kukurūzų auginimo vieta.
„Dabar galima pasiekti visai neblogų rezultatų, kadangi kukurūzus jau galime sėti dviem savaitėmis anksčiau. Šalnos tapo ne tokios dažnos ir stiprios. Anksčiau šalnos dažniausiai baigdavosi gegužės 10 dieną, o dabar balandžio viduryje ne visada būna“, – kalbėjo mokslininkas.
Jis prognozavo, kad kukurūzai Lietuvos laukuose dar labiau populiarės ir tuo pačiu svarstė, kad palengva jie adaptuosis dar atšiauresnėse teritorijose. O pasidomėjus, kur dažniausiai ūkininkai realizuoja išaugintą derlių, A. Šiuliauskas teigė, kad pirmiausia stengiamasi eksportuoti: „Tie, kas augina kukurūzus, parduoda kaimynams Europoje, kurie gamina kombinuotuosius pašarus. Tokiu būdu daugiau uždirbama“, – sakė profesorius.
Pašnekovas pripažino, kad kol kas kukurūzų kenkėjai intensyviai neatakuoja, nes jų čia paprasčiausiai dar nėra. Bet vėliau jie Lietuvos kukurūzų laukus gali atrasti: „Kadangi kukurūzai Lietuvoje niekada neaugo, kenkėjų dar nespėjo prisiveisti. Vengrijoje ligų irgi iš pradžių nebuvo, bet dabar jau atsirado. Kenkėjai gali ateiti ir į Lietuvą. Aišku, tai neįvyks per metus.“
Kukurūzų fermos darbuotojus pajusdavo už 400 metrų
Aleksandro Stulginskio universiteto doc. dr. Vytautas Liakas laikėsi pozicijos, kad prie kukurūzų paplitimo Lietuvoje daugiausiai prisidėjo selekcininkai. Mokslininko teigimu, tik jų dėka kukurūzai taip intensyviai plinta į šiaurę.
Anot jo, N. Chruščiovo eksperimentas auginti kukurūzus sovietmečio Lietuvoje nepasiteisino dėl to, kad į šalį atvežtos veislės nebuvo pritaikytos mūsų klimatui. Kaip tik todėl kukurūzų silosas daugeliui vyresnių žmonių asocijuojasi su labai blogu kvapu.
„Chruščiovo eksperimentui buvo naudojamos Moldavijos veislės. Jos buvo pritaikytos pietiniams regionams. Po pirmųjų šalnų dažniausiai nukrisdavo kukurūzų lapai ir likdavo tik stiebai. Dabar tas silosas prisimenamas kaip baisi smarvė. Būdavo daug vandens, todėl prasidėdavo rūgimas. Susidarydavo gyvuliams pavojingi junginiai. Tą žmogų, kuris dirbo siloso fermoje, užuosdavo per 400 metrų. Tačiau dabar viskas pasikeitė. Dabartinės veislės atitinka visus reikalavimus ir netgi kvepia“, - tikino mokslininkas.
Anot jo, už tai pirmiausia reikėtų padėkoti selekcininkams, kurių dėka kukurūzai jau pasiekė ir Latviją. O galiausiai jie pradėti auginti net Estijoje ir Švedijoje. „Tačiau šiuose šiauriniuose regionuose sekasi sunkiau – per trumpa vasara ir šilumos mažoka. O Lietuvoje selekcininkų pastangų dėka priėjome prie to, kad kukurūzus galime auginti grūdams. Burbuolės pilnai subręsta. Dabar didžiausia problema – didelė drėgmė. Jei grūdų drėgmės norma siekia 14 procentų, tai mūsų ūkininkai susiduria su 30 – 40 proc. riba. Todėl reikia didelių energijos išteklių jų džiovinimui“, - aiškino V. Liakas.
Naudoti galima tiek baldų gamybai, tiek biodujoms gaminti
Jo teigimu, kukurūzai Lietuvoje sėjami balandžio pabaigoje. Tačiau mokslininkas įspėjo, kad iki gegužės 5 d., jei tik leidžia gamtinės sąlygos, sėkla jau turi būti išberta. O derlius nuiminėti pradedamas nuo rugsėjo vidurio.
Pasak pašnekovo, labiausiai derlių menkina vėsi ir lietinga vasara. O liepos mėnesį, kai pradeda trumpėti dienos, kukurūzai auga sparčiausiai. Kai ilgos dienos, auga tik šaknų sistemos.
Pasidomėjus, kada Lietuvoje kukurūzai buvo pradėti auginti grūdams, docentas teigė, kad jo bandymai buvo pradėti 2000 metais. „Taigi kukurūzai grūdams auginami jau penkioliktus metus. Mums pavyko įrodyti, kad galima išauginti grūdus. Manau, kad palengva kukurūzai plis į šiaurę. Bet Estijoje ir Švedijoje plitimas turėtų sustoti. Nemanau, kad ta riba bus peržengta toliau. Aišku, vertinant ilgąją perspektyvą reikėtų atsižvelgti ir į klimato kaitą. Bet ji gali ne tik padėti, bet ir pakenkti. Nes klimatas ne tik šyla, bet ir šėlsta. Atsiranda žemės ūkiui pavojingų anomalijų“, - tikino V. Liakas.
Jo manymu, kukurūzų auginimas gali atnešti nemenką pelną. Mokslininkas teigė, kad Vokietijoje kukurūzai naudojami gaminant padangas, baldus ir t.t. Jei ši tendencija plis, naujos galimybės atsivers ir Lietuvos ūkininkams.
Docentas kukurūzus vadina perspektyviu ateities augalu dar ir todėl, kad jie pasitelkiami biodujų gamybai. Nemažai latvių ūkininkų juos tam ir augina. Dėl šios priežasties pašnekovas prognozavo, kad kukurūzų laukai didės ir Lietuvoje. Tačiau jis pridėjo, kad Lietuvoje auginami kukurūzai maisto pramonei beveik nenaudojami.
