Mokslininkai pažadino 700 metų senumo virusą ir įspėja, kad tą puikiai galės padaryti ir šylanti gamta  (0)

Daugiau nei 5 000 metų šiauriniai elniai rupšnojo žolę ir krūmų lapelius, išlindusius tarp sniegynų Selvino kalnuose, Kanadoje. Šiltuoju metų laiku gyvūnai susiburdavo ties poliariniu ratu esančiuose plotuose, kur buvo galima rasti pakankamai maisto – taip jie bėgo nuo piečiau esančios kaitros ir vabzdžių zyzimo bei gėlimo. O šiaurinius regionus palikdavo nuklotus mėšlu.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Mokslininkai, analizavę ledo sluoksnius, kuriuose per tūkstančius metų susikaupė nemažai elnių mėšlo, 700 metų senumo sluoksnyje aptiko pilną DNR viruso genomą ir dalinį RNR viruso genomą, rašo sciencemag.org.

Jų atradimas aprašytas recenzuojamame leidinyje „Proceedings of the National Academy of Sciences“.

Atlikus RNR genomo sekos surašymą nustatyta, kad virusas priklauso Cripavirus genčiai, infekuojančiai vabzdžius. Tuo tarpu DNR virusas buvo paslaptingesnis: ji nebuvo panašus į jokį šiuolaikinį virusą, tačiau buvo tolimas augalus infekuojančių geminivirusų giminaitis.

Taigi, mokslininkai rekonstravo virusą ir juo užkrėtė augalą Nicotiana benthamiana - artimą tabako augalo giminaitį, kuris yra jautrus gana plačiam augalinių virusų spektrui. Atgaivintasis virusas augalą užkrėtė sėkmingai – ir naujus, ir paskiepytus lapus.

O tai, mokslininkų teigimu reiškia, kad virusai, prieš šimtus metų kartu su augalų lapais suėsti elnių arba paskui elnius atkeliavę vabzdžių organizmuose, gali vėl atgyti vis sparčiau šylant klimatui ir tapti naujų, netikėtų infekcijų šaltiniu.

Aut. teisės: delfi.lt
(28)
(4)
(24)

Komentarai (0)