Iki katastrofos nebetoli: Arkties vandenyno dugne – tonos branduolinių atliekų (0)
Arkties vandenyno dugne dar nuo Sovietų Sąjungos laikų guli 17 tūkst. surūdijusių konteinerių su branduolinėmis atliekomis. Mokslininkai teigia, kad ne tik šios atliekos, bet ir paskendę laivai kelia didžiulę grėsmę.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kaip rašo „La Repubblica“, mokslininkai teigia, kad pavojingomis atliekomis nusėtas vandenyno dugnas turėtų būti išvalytas per artimiausius penkerius metus.
Straipsnyje rašoma, kad jei Rusijos ir Norvegijos aplinkosaugininkai nesuklydo skaičiuodami, liko penkeri, daugiausiai – penkiolika metų susitvarkyti, kad būtų išvengta, kaip jie sako, „povandeninio Černobylio“.
17 tūkst. po vandeniu gulinčių konteinerių pamažu skleidžia radiaciją, o sudužusių 19 branduolinių povandeninių laivų korpusų ir 14 reaktorių gali į aplinką paleisti tiek radiacijos, kad katastrofa būtų neišvengiama.
Aplinkos apsaugos organizacijos „Bellona Foundation“ mokslininkai įsitikinę, kad pasaulis neturi daug laiko svarstymams, kaip sumažinti pavojų. Sprendžiant iš to, kokios būklės konteineriai ir laivai, pirmieji incidentai gali prasidėti 2020-2030 metais.
Aštuntajame dešimtmetyje visos branduolinės valstybės nematė nieko blogo laidoti branduolines atliekas vandenyno dugne. Aktyviausiai tai darė Sovietų Sąjunga. Rusija tokiu būdu dabar atsikrato povandeniniais laivais.
Vienas pavojingiausių vandenyno dugne gulinčių objektų – povandeninis laivas „K-27”, paskandintas 1983 metais.
Jame buvo įmontuoti reaktoriai, kurie jau trečią plaukiojimo dieną ėmė į aplinką leisti radioaktyvias medžiagas.
Specialistai teigia, kad po truputį į aplinką leidžiamas radioaktyvias medžiagas išnešioja jūrų ir vandenynų srovės.
Straipsnyje rašoma, kad jei Rusijos ir Norvegijos aplinkosaugininkai nesuklydo skaičiuodami, liko penkeri, daugiausiai – penkiolika metų susitvarkyti, kad būtų išvengta, kaip jie sako, „povandeninio Černobylio“.
17 tūkst. po vandeniu gulinčių konteinerių pamažu skleidžia radiaciją, o sudužusių 19 branduolinių povandeninių laivų korpusų ir 14 reaktorių gali į aplinką paleisti tiek radiacijos, kad katastrofa būtų neišvengiama.
Aplinkos apsaugos organizacijos „Bellona Foundation“ mokslininkai įsitikinę, kad pasaulis neturi daug laiko svarstymams, kaip sumažinti pavojų. Sprendžiant iš to, kokios būklės konteineriai ir laivai, pirmieji incidentai gali prasidėti 2020-2030 metais.
Aštuntajame dešimtmetyje visos branduolinės valstybės nematė nieko blogo laidoti branduolines atliekas vandenyno dugne. Aktyviausiai tai darė Sovietų Sąjunga. Rusija tokiu būdu dabar atsikrato povandeniniais laivais.
Vienas pavojingiausių vandenyno dugne gulinčių objektų – povandeninis laivas „K-27”, paskandintas 1983 metais.
Jame buvo įmontuoti reaktoriai, kurie jau trečią plaukiojimo dieną ėmė į aplinką leisti radioaktyvias medžiagas.
Specialistai teigia, kad po truputį į aplinką leidžiamas radioaktyvias medžiagas išnešioja jūrų ir vandenynų srovės.
(47)
(3)
(44)