90 proc. visų galaktikų – netinkamos gyventi

liaudiskai tariant mokslinyku kurie vis dar galvoja jog mes esam pasaulio - visatos bamba, super duper ypatinga vieta nemazeja. Ne be reikalo niekuo nepagrysta teorija jog zeme visatos centras ishbuv dominuojanti virsh 1400 metu. Dauguma zmogystu nori jaustis ypatingais - esanciais pasaulio centre ir t.t. Deja su mokslu tai nieko bendro neturi

"Tai taip išeitų, kad 90 proc. galaktikų yra visiškai negyvos?" arba ta gyvastis ten tokia kokios mes dar nesuvokiame ir nesuprantame..

Lygiai taip pat su mokslu neturi nieko bendro tavo įsitikinimas, kad nežemiška gyvybė egzistuoja.

Tai, kad mano nuomonė turi realų mokslinį pagrindą. To įrodymas gyvybės atsiradimas žemėje. Viens mūsų galaktikoje yra šimtai milijonų gyvybei tinkamų planetų, tai beje moksliškai įrodyta. Taigi žemė niekuo nėra ypatinga. Aišku, jeigu esi giliai tikintis katalikas - tu kategoriškai su tuo nesutiksi, nes priešingu atveju tavo realigija iš esmės praranda savo pagrindus.

Tavo nuomonė tai tik prielaidą, koks dar mokslinis pagrindas? Na o Žemė yra įpatinga, mes tikrai žinome kad čia yra gyvybė, beje begalės gyvybės rušių.

o kodel cia kazkokiu dvieju "mokslininku" kalbos imamos uz gryna piniga ? Cia jau ir matematiskai galima paskaiciuoti kad kazkur ten tikrai yra kitos gyvybes rusys.

. Protinga gyvybė tikriausiai retesnė, bet šiaip gyvybės formų, esu tikras, pilna. Ar dar vienos gyvybės formos atradimas be mūsiškės, patvirtintų Žemės neypatingumą?

labai daug religiniu fanatiku tai nepatiktu nes kas gi ju dievas butu?

Deja butent, kad moksliniai faktai byloja, kad gyyvbei kitur buti kosmose labai didele tikimybe. Yra milijardai, jei ne trilijonai planetu. Kiek gyvybe turi buti neadaptyvi, kad neatsirastu niekur kitur? Ir kaip jinai, jei tokia neadaptyvi, sugebejo isgyventi zemeje ir realiai atsirasti is naujo po cosmic scale katastrofu, kai zeme likdavo sterili?

pabandyk suprasti kokio atsitiktinumo reikėjo kad išsivystytų gyvybė mūsų Žemėje? kažko per daug ar per mažai ir gal būt mūsų nebūtų. Tikimybė, kad kažkur ten kosmoso tyruose yra gyvų organizmų, bet ne realybė, pakolkas. O ką jau kalbėt apie protaujančius kosmoso kaimynus?

vienas tipo mokslininkas paima viena kriterijų padaro 100 000 prielaidų ir nusprendžia, kad 90 proc. galatikų netinkamos sąlygos gyvbei... ir beje kas sprendžia, ogi gyvybės forma kuri tik mėnulyje sugebėjo padėti koją !!! ateina kits mokslininkas pasiima kitą kriterijų, vėl padaro 100 000 prielaidų ir gaunasi priešingas rezultatas. Va toks yra dabartinis mokslas - būrėja iš kavos tirščių ne ką praščiau galėtų paburti apie sąlygas gyvybei kitose galaktikose.

Sub, nu ir kokia ta tikimybė? 1 iš 1,000,000, kad per milijoną metų atsiras gyvybė? Visatoje turbūt trilijonai planetų ir keik jau milijardų metų praėjo? Tai per tiek laiko ir su tiek daug monetų ir tris kartus iš eilės viena iš monetų ant briaunos nusileis. Net nekalbant apie tai, kad kometos gali nešioti "gyvybės užkratą". O atsirasti RNR nereikia jokių baisiai ypatingų sąlygų, ko negalima paaiškinti planetos formavimosi sąlygomis. Toliau dar kol kas mums paslaptis, bet prieš tūkstantmetį dar saulė aplink žemė sukosi. Dar prieš šimtmetį nebuvo suvokta atomo sąvoka ir manė, kad važiuojant 60km/h greičiu uždusi, o dabar skraido naikintuvų pilotai viršgarsiniu greičiu, o kosminio skrydžio metu berods pasiekia ir 3mach'us?

palyginti gyvybę su monetomis, daugiau nei kvaila. tuo pačiu palyginimai su saule prieš tūkstantmetį, ar greičiu kuris mums dabar įprastas, tai net verk norisi. aš nesiginčiju apie evoliuciją, ir tai ką parašei paskutiniuose sakiniuose yra evoliucija. taigi grįžtu prie rnr, kuriai atsirasti nereikia jokių įpatingų sąlygų, bet kad ji išsivystytų iki to, ką dabar turime žemėje reikėjo begalės laiko ir begalės sutapimų. visatoje laiko begalės bet sutapimų mažai. mano manymu, tikimybė kur kas mažesnė, jei ne 1 prie trilijono, tai vienas prie begalybės. Greičiau žmonija evoliucionuoja ir kosmosą užkariaus, nei ras gyvybę svetur.

Moneta reprezentuoja aiškiai suvokiamą tikimybę. Visata pagal mūsų suvokimą begalinė. Gyvybės pagrindą gali išneštioti kometos ir tada net nereikia gyvybei prasidėti kaskart iš naujo.

Aš suvokiau tavo tikimybę, bet lyginti gyvybę, sudėtingą dalyką su sėkme, na keista. suprantama kad kometos gali išnešioti gyvybės pagrindą ir labai plačiai, bet kokia tikimybė kad ji pataikys į reikiamą galaktika, reikiamą planetą, tinkamą gyvybei lopšį. net ir nukeliavus į atrodytų tinkamą vietą, gali ne išsivystyti, dėl menkiausios smulkmenos. O tų smulkmenų kalbant tokia tema yra begalės, manau pritarsi. tos smulkmenos labai daug lemia. greičiau žmogus evoliucionuoja tiek, kad apgyvendins kitas planetas. Na o po evoliucijos skirtingose planetose rasis ir skirtingos protaujancios, gal ir ne, gyvybės. dėl paskutines pastraipos, tai vakar lūpų žiūrėjau, vis dar galvoje "mindfuck", bet apie gyvybę rimtas prielaidas darau.