Ant proveržio slenksčio: maistą auginsime miestuose

Sistemą patobulinti galima žuvų auginimu - nereikia trąšų, augalų likučius, priklausomai nuo auginamų žuvų rūšies sudoroja ir sumažina pašaro poreikį padarant arti uždaro ciklo.

Labai čia reikia tų pomidorų ar salotų. Jautienos ir kiaulienos duokit.

Tokiu principu neauginsi įvairovės. Nebus įvairovės, bus klonai suspausti mažoj erdvėj. Kas reikš milžinišką riziką infekcijos. Todėl reikės labai kruopščios ir kvalifikuotos priežiūros ir/arba robotų. Be bakterijų ir virusų naikinimo priemonių irgi mažai vilties apsieit. Teks įsidiegt daugiau atomo elektrinių ir dalį maisto auginti fabrikuose požemiuose. Romantikos nebus. Nepačiupinėsim tų daržovių. Romantikos dozę gaus keletas technologų kuriančių šviesos, maitinimo, augalo genų ir kitko naujas derėjimo receptūras. Su žuvimis teks dar palaukt. Tai gerokai sedėtingesni organizmai.

Talkatif, tikrai didesnė koncentracija bus nei dabar auginami laukai dešimtimis, šimtais ar net tūkstančiais hektarų, jei žiūrėtume JAV. Negana to, yra įvairių rūšių daržovių su atsparumu įvairiom ligom.

siaip tikrai ydomi ideja cia, klausiausi Harperio paskaitos KTU, tai tikrai intrigavo, privalumai gan akivaizdus - augalai auga daug greiciau, del nuolatines sviesos saltinio, priedo keisdami CO2 ir kitu elementu kiekius galima reguliuoti skoni. Kaip minejo Harperis si technologija labiau skirta salim, kurios pacios negali apsirupinti maistu pilnai saves, arba salim kurios nori uzsiauginti sezoninius augalus, pvz visus metus auginti braskes. Kaip augalu apsauga jie naudoja vamzbdzius kuriuos pirko per Amazon.com is tropiniu misku ir paleido savo lab, taigi tie augalai yra dar svaresni nei laukuose auginami.

Turbūt turėjai omeny vabzdžius, o ne vambzdžius Singapūras - turi 1ha paskyrę žemės ūkiui. Jame sunaudoja 4,000 tonų trąšų. Sekanti šalis prilygstanti pagal suvartojimą per hektarą yra kataras, o tada jau 10x mažesnis sunaudojimas. Trąšos tiesiogiai parodo, kiek yra užauginama.