Atrastoje Žemės dvynėje – itin palankios sąlygos gyvybei (5)
Kietas paviršius, tinkama temperatūra, maždaug Žemės dydis – šios trys savybės laikomos svarbiausiomis gyvybei išsivystyti. Naujai atrasta egzoplaneta „Kepler 438b“ atitinka visas jas, o astronomai ją vadina panašiausiu į Žemę atrastu pasauliu už mūsiškės Saulės sistemos ribų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Apie naująjį atradimą paskelbta Amerikos astronomų bendruomenės susitikime antradienį, nurodo BBC. Iš viso astronomai, analizuodami NASA „Kepler“ kosminio teleskopo surinktus duomenis, pranešė atradę aštuonias naujas planetas, skriejančias tolimose žvaigždžių sistemose, o bendras aptiktų egzoplanetų skaičius jau perkopė tūkstantį.
Trys naujai atrastos planetos skrieja gyvybei palankioje zonoje – t. y. tokiu atstumu nuo savosios žvaigždės, kad jų paviršiuje yra tinkama temperatūra išsilaikyti skystam vandeniui. O „Kepler 438b“ pakrikštyta kuo tikriausia Žemės dvyne.
Ji pastebėta Lyros žvaigždyne ir skrieja už maždaug 470 šviesmečių nuo Žemės. Apie 12 proc. už Žemę didesnio pasaulio paviršius turėtų būti kietas, o temperatūra šiek tiek didesnė nei mūsų planetoje. Tiksliau, ten turėtų būti maždaug 40 proc. šilčiau.
„Ji skrieja aplink vėsesnę žvaigždę, raudonąją nykštukę, taigi dangus ten turėtų būti rausvesnis nei pas mus“, – pastebėjo Dougas Caldwellas, dirbantis „Search for Extra-Terrestrial Intelligence“ (SETI) institute Kalifornijoje.
Aplink savąją žvaigždę „Kepler 438b“ apskrenda per maždaug 35 dienas, taigi, jei gyventume ten, Naujuosius metus švęstume apytiksliai 10 kartų dažniau.
Tame pačiame žvaigždyne, tik jau už 1,1 tūkst. šviesmečių, aptikta dar viena kandidatė į Žemės dvynes – „Kepler 442b“. Ji yra trečdaliu didesnė už mūsų planetą, o paviršiuje turėtų būti dviem trečdaliais šilčiau nei pas mus, o kieto paviršiaus tikimybė vertinama 60 proc.
Dar vienas gyvybei svarbus parametras yra atmosfera, tačiau astronomai neturi galimybių nustatyti jos egzistavimo tokiuose tolimuose pasauliuose.
„Visa, ką žinome, yra jų dydis ir energija, kurią jos gauna iš savosios žvaigždės. Taigi galime pasakyti: na, jų dydis sufleruoja, kad paviršius gali būti kietas, o energija, kurią jos gauna, yra panaši į tą, kurią gauna Žemė“, – paaiškino D. Caldwellas.
Iki šiol panašiausios į Žemę buvo „Kepler 186f“, kuri yra dešimtadaliu didesnė nei Žemė ir joje trečdaliu šilčiau, bei „Kepler 62f“ – 40 proc. už mūsiškę didesnė egzoplaneta, kurios paviršiuje yra 41 proc. šilčiau.
Visos šios egzoplanetos aptiktos analizuojant „Kepler“ teleskopo duomenis. Jis stebi tolimas žvaigždes ir fiksuoja pritemimus, kurie sufleruoja apie planetų „tranzitus“.
