Pasaulio įmonės ir valstybės rimtai svarsto užsiimti Mėnulio kalnakasyba (1)
Maždaug 1,6 mlrd. tonų suledėjusio vandens savo poliuose, taip pat ir gausybę naudingųjų iškasenų turintis Mėnulis yra derlinga vieta kasybai. Šio mėnesio „Physics World“ numeryje mokslo žurnalistas Richardas Cornfieldas pasakoja apie privačių įmonių ir kosmoso agentūrų svajones pilką Mėnulio kraštovaizdį paversti naudingų iškasenų gavybos konvejeriu.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nuo tada, kai NASA uždarė pilotuojamas „Apollo“ misijas į Mėnulį prieš 40 metų, nepilotuojami erdvėlaiviai padarė milžinišką šuolį ir atrado didelį kiekį apledėjusio vandens Mėnulio šiaurės ir pietų poliuose, rašo phys.org.
„Būtent tai ir paskatino valstybes ir įmones imtis Mėnulio kasybos planų, nes kur yra vandens, ten yra ir kuro“, – rašo R.Cornfieldas.
Teksase įsikūrusi „Shackleton Energy Company“ (SEC) planuoja kasti didžiulius rezervus apledėjusio vandens ir paversti jį raketiniu kuru vandenilio arba deguonies forma, kuris vėliau būtų parduotas kosmoso partneriams žemesnėje Žemės orbitoje.
Kaip pasakoja bendrovės vadovas Dale'as Tietzas, planuojama sukurti „dujų stotį kosmose“, kur raketinio kuro bus galima gauti už žymiai mažesnę kainą nei jis kainuotų siunčiant iš Žemės.
SEC apledėjusį vandenį planuoja išgauti ten nusiųsdama robotus ir žmones, kurie kastų Mėnulio poliuose, o vėliau panaudotų kai kuriuos perdirbtus produktus, kurie būtų skirti gavybos piltuvams ir mėnuleigiams.
Dar viena privačiai įkurta Mėnulio resursų išnaudojimo bendrovė „Moon Express“ taip pat planuoja naudoti apledėjusį vandenį kaip kurą, tačiau kiek kitokia forma. Ji planuoja naudoti peroksidą (hight test peroxide – HTP), kuris ilgą laiką puikiai tiko raketiniam kurui.
Tačiau didžiausią ir pastebimiausią žingsnį daro Kinija. 2013-ųjų gruodį Mėnulyje sėkmingai nusileido Kinijos mėnuleigis „Nefritinis triušis“, o valstybė ketina pietiniame ir šiauriniame jo poliuose įkurti bazes.
Kinija bene vienintelė turi kai kurių naudingųjų iškasenų, kurios naudojamos gamyboje nuo telefonų iki kompiuterių ar automobilių baterijų, monopolį, taigi nenuostabu, kad šalis nori tęsti dominavimą.
„Būtent tai ir paskatino valstybes ir įmones imtis Mėnulio kasybos planų, nes kur yra vandens, ten yra ir kuro“, – rašo R.Cornfieldas.
Teksase įsikūrusi „Shackleton Energy Company“ (SEC) planuoja kasti didžiulius rezervus apledėjusio vandens ir paversti jį raketiniu kuru vandenilio arba deguonies forma, kuris vėliau būtų parduotas kosmoso partneriams žemesnėje Žemės orbitoje.
Kaip pasakoja bendrovės vadovas Dale'as Tietzas, planuojama sukurti „dujų stotį kosmose“, kur raketinio kuro bus galima gauti už žymiai mažesnę kainą nei jis kainuotų siunčiant iš Žemės.
SEC apledėjusį vandenį planuoja išgauti ten nusiųsdama robotus ir žmones, kurie kastų Mėnulio poliuose, o vėliau panaudotų kai kuriuos perdirbtus produktus, kurie būtų skirti gavybos piltuvams ir mėnuleigiams.
Dar viena privačiai įkurta Mėnulio resursų išnaudojimo bendrovė „Moon Express“ taip pat planuoja naudoti apledėjusį vandenį kaip kurą, tačiau kiek kitokia forma. Ji planuoja naudoti peroksidą (hight test peroxide – HTP), kuris ilgą laiką puikiai tiko raketiniam kurui.
Tačiau didžiausią ir pastebimiausią žingsnį daro Kinija. 2013-ųjų gruodį Mėnulyje sėkmingai nusileido Kinijos mėnuleigis „Nefritinis triušis“, o valstybė ketina pietiniame ir šiauriniame jo poliuose įkurti bazes.
Kinija bene vienintelė turi kai kurių naudingųjų iškasenų, kurios naudojamos gamyboje nuo telefonų iki kompiuterių ar automobilių baterijų, monopolį, taigi nenuostabu, kad šalis nori tęsti dominavimą.
(26)
(2)
(24)