Modernios optikos tėvas: Ibn al-Haythamo „Optikos knyga“  (3)

Prieš 1000 metų viduramžių arabų mokslininkas Ibn al-Haythamas sugebėjo pakeisti vyraujantį supratimą apie šviesą ir akies veikimą – atliko optikos perversmą. Jo darbas padėjo mokslui visame pasaulyje ir dabar žinomas kaip „Optikos knyga“.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Kas buvo Ibn al-Haythamas?

Al-Hassan Ibn al-Haythamas, daugelyje Vakarų valstybių dažnai vadinamas tiesiog Alhazenu, buvo šviesuolis, pagarsėjęs optikos tyrinėjimu.

Jis gimė maždaug 965 m. Basroje, o mirė apie 1039 m. Kaire. Jis žinomas kaip pirmasis žmogus, tikrinęs hipotezes eksperimentais, kuriuos galėjo pakartoti ir kiti, – Vakarų mokslininkai tai ėmė daryti po poros amžių.

Dėl užsitarnautos mokslininko ir matematiko reputacijos, jis gavo „Ptolemėjo Antrojo“ vardą ir dažnai vadinamas „modernios optikos tėvu.

Kodėl „Optikos knyga“ tokia svarbi?

Optikos knygoje tiriama daug su šviesa ir akies funkcionavimu susijusių koncepcijų, taip pat ir žmonių vizualinį pasaulio supratimą.

Knygos rašymo laiku vyravo dvi vyraujančios regos veikimo teorijos. Pirmoji teorija buvo vadinamoji emisijos teorija, ir ją rėmė Euklidas ir Ptolemėjus.

Pasak šios teorijos, pačios akys skleidžia tam tikrą spinduliavimą. Šie spinduliai pasiekia aplinkos objektus ir leidžia asmeniui suvokti objektus aplinkoje.

Antroji buvo priėmimo teorija, kurią tikėjo Aristotelis. Ši teorija skelbė, kad aplinkos objektai perduoda į akį spindulius, ir taip žmonės gali matyti aplinkos objektus. Tokioje intelektualinėje atmosferoje buvo rašoma knyga.

Optikos knygoje aprašomos teorijos

Ibn al-Haythamo regos teorija

Pagal al-Haythamo pateiktą regos teoriją, objektai pašalina kai kuriuos šviesos spindulius, sklindančius nuo objektų į akis. Objektai suvokiami kaip begalybė taškų, spinduliuojančių šviesą, kurią suvokia akis.

Jis pažymėjo, kad tam tikra šviesa gali akis pažeisti, pavyzdžiui, žiūrėjimas tiesiai į Saulę ar kitą stiprią šviesą. Tai paneigė emisijos teorijas. Ši nauja regos teorija, kuri smarkiai skyrėsi nuo Aristotelio teorijų, atlaikė patikrinimą daugeliu tyrėjo aprašytų eksperimentų.

Akies anatomija

Ibn al-Haythamas taip pat kruopščiai tyrė ir vaizdavo akies anatomiją. Jis pateikė šviesos lūžimo – refrakcijos – teoriją, padėjusią paaiškinti, kodėl objektai matomi ryškiai, o ne išplaukę. Dabar mokslininkai žino, kad dėl refrakcijos šviesos spinduliai, pasiekę akį, lūžta, ir dėl to susifokusuoja tinklainėje.

Šviesos ir spalvos

Ibn al-Haythamas tyrinėjo ir šviesą ir spalvas aiškinančias teorijas. Jis tikėjo, kad šviesa būna dviejų pagrindinių formų – pirminė šviesa ir antrinė šviesa. Pirminės šviesos yra stipresnės ir intensyvesnės, bei sklinda nuo šviesą skleidžiančių objektų.

Tuo tarpu antrinės šviesos yra silpnesnės ir sklinda nuo objektų, kuriuos apšviečia kiti, patys šviesą skleidžiantys, kūnai. Taip pat jis teisingai spėjo, kad šviesa keliauja tiesia linija ir kad joks objektas, tarkime, vanduo, negali praleisti visos šviesos, t.y. būti visiškai skaidrus, bet kai kurie gali būti visiškai neskaidrūs.

Išvada

Ibn al-Haythamo darbe ne tik vystomi nauji moksliniai metodai, bet ir smarkiai pasistūmėta optikos srityje. Jei žmogus dėvi akinius ar tiesiog patinka tyrinėti mokslą, prie to nemenkai prisidėjo šis viduramžių šviesuolis.

Skaityti plačiau:

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(10)
(0)
(10)

Komentarai (3)