Mokslininkai: mūsų galaktikoje gali būti milijardai žemiškajai gyvybei tinkamų planetų (5)
Paukščių Tako galaktikoje tikriausiai yra milijardai planetų, skriejančių aplink savo žvaigždes vadinamojoje gyvenamojoje zonoje, kur teoriškai galėtų egzistuoti gyvybė, panaši į žemiškąją, trečiadienį paskelbė tyrėjai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
2009 metais į orbitą iškeltas NASA Keplerio kosminis teleskopas, skirtas egzoplanetų paieškai, rado jau tūkstančius planetų, skriejančių aplink kitas žvaigždes. Daugelis jų sudaro planetų sistemas, panašias į Saulės sistemą.
Remdamiesi šiais duomenimis, Australijos nacionalinio universiteto ir Kopenhagoje įsikūrusio Nielso Bohro instituto mokslininkai pamėgino apskaičiuoti, kiek Paukščių Tako žvaigždžių gali turėti planetų, skriejančių „gyvenamojoje zonoje“. Tokios planetos skrieja nei per toli, nei per arti savo centrinio šviesulio, todėl jų paviršiuje gali būti skysto vandens, kuris yra žemiškosios gyvybės pagrindas.
„Skaičiavimai rodo, kad milijardai žvaigždžių Paukščių Take turi 1–3 planetas, skriejančias gyvenamojoje zonoje, kur potencialiai gali būti skysto vandens ir kur galėtų egzistuoti gyvybė“, – sakoma Nielso Bohro instituto pranešime.
Šios studijos išvados buvo paskelbtos Didžiojoje Britanijoje leidžiamame mokslo žurnale „Monthly Notices of the Royal Astronomical Society“.
Tyrėjai panaudojo prieš 250 metų suformuluotos Titius–Bode taisyklės, kuri padėjo teisingai prognozuoti Urano orbitą dar prieš atrandant planetą, atnaujintą versiją.
Ši taisyklė skelbia, kad egzistuoja santykis tarp planetų sistemos narių orbitinių periodų.
Taigi žinant per kiek laiko viena ar daugiau planetų apskrieja savo centrinį šviesulį, galima apskaičiuoti kitų tos sistemos planetų orbitinius periodus, nustatyti jų padėtį ir atrasti „trūkstamas“ sekos nares.
„Nusprendėme panaudoti šį metodą, kad apskaičiuotume potencialias planetų padėtis 151 planetų sistemoje, kuriose Keplerio palydovas atrado 3–6 planetas“, – sakė Nielso Bohro Instituto mokslininkas Steffenas Jacobsenas.
Komandos prognozės rodo, kad tose planetų sistemose turėtų būti iš viso 228 planetos ir kad kiekvienos sistemos „gyvenamojoje zonoje“ skrieja 1–3 planetos.
„Kaip rodo statistika ir duomenys, nemaža dalis gyvenamosios zonos planetų yra kietą paviršių turinčios planetos, kuriose galėtų būti skysto vandens ir galėtų egzistuoti gyvybė“, – aiškino S.Jacobsenas.
Remiantis šiais skaičiavimais, galima daryti išvadą, kad vien mūsų galaktikoje yra milijardai žvaigždžių, turinčių „gyvenamojoje zonoje“ skriejančių planetų, sakoma pranešime.
Remdamiesi šiais duomenimis, Australijos nacionalinio universiteto ir Kopenhagoje įsikūrusio Nielso Bohro instituto mokslininkai pamėgino apskaičiuoti, kiek Paukščių Tako žvaigždžių gali turėti planetų, skriejančių „gyvenamojoje zonoje“. Tokios planetos skrieja nei per toli, nei per arti savo centrinio šviesulio, todėl jų paviršiuje gali būti skysto vandens, kuris yra žemiškosios gyvybės pagrindas.
„Skaičiavimai rodo, kad milijardai žvaigždžių Paukščių Take turi 1–3 planetas, skriejančias gyvenamojoje zonoje, kur potencialiai gali būti skysto vandens ir kur galėtų egzistuoti gyvybė“, – sakoma Nielso Bohro instituto pranešime.
Šios studijos išvados buvo paskelbtos Didžiojoje Britanijoje leidžiamame mokslo žurnale „Monthly Notices of the Royal Astronomical Society“.
Tyrėjai panaudojo prieš 250 metų suformuluotos Titius–Bode taisyklės, kuri padėjo teisingai prognozuoti Urano orbitą dar prieš atrandant planetą, atnaujintą versiją.
Ši taisyklė skelbia, kad egzistuoja santykis tarp planetų sistemos narių orbitinių periodų.
Taigi žinant per kiek laiko viena ar daugiau planetų apskrieja savo centrinį šviesulį, galima apskaičiuoti kitų tos sistemos planetų orbitinius periodus, nustatyti jų padėtį ir atrasti „trūkstamas“ sekos nares.
„Nusprendėme panaudoti šį metodą, kad apskaičiuotume potencialias planetų padėtis 151 planetų sistemoje, kuriose Keplerio palydovas atrado 3–6 planetas“, – sakė Nielso Bohro Instituto mokslininkas Steffenas Jacobsenas.
Komandos prognozės rodo, kad tose planetų sistemose turėtų būti iš viso 228 planetos ir kad kiekvienos sistemos „gyvenamojoje zonoje“ skrieja 1–3 planetos.
„Kaip rodo statistika ir duomenys, nemaža dalis gyvenamosios zonos planetų yra kietą paviršių turinčios planetos, kuriose galėtų būti skysto vandens ir galėtų egzistuoti gyvybė“, – aiškino S.Jacobsenas.
Remiantis šiais skaičiavimais, galima daryti išvadą, kad vien mūsų galaktikoje yra milijardai žvaigždžių, turinčių „gyvenamojoje zonoje“ skriejančių planetų, sakoma pranešime.
(55)
(10)
(45)