Kosminis aparatas „Rosetta“ patyrė sunkumų (0)
Europos kosminis aparatas „Rosetta“ patyrė navigacijos problemų ir ryšio su Žeme sutrikimų po to, kai pataikė į dulkių ir dujų debesį, paleistą kometos, ketvirtadienį pranešė misijos valdymo centras.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Praskridęs šalia 67P/Čuriumovo-Gerasimenko kometos praėjusią savaitę aparatas „patyrė reikšmingų sunkumų“ ir turėjo pereiti į „saugų režimą“, pranešė Europos kosmoso agentūra (ESA).
„Dabar erdvėlaivis sėkmingai atsigavo, tačiau dar truputį užtruks, kol jis atnaujins savo normalias mokslines operacijas“, – nurodoma agentūros tinklaraštyje.
Socialiniame tinkle „Twitter“ erdvėlaivio „Rosetta“ paskyroje rašoma: „Turėjau sunkumų <...>, ačiū už malonias žinutes. Jaučiuosi daug geriau ir tikiuosi netrukus grįžti prie normalios veiklos!“
„Rosetta“ lėtai sukasi aplink kometą nuo praėjusio rugpjūčio, kai po 10 metų trukusios kelionės įveikė 6,5 mlrd. kilometrų atstumą ir pasiekė savo tikslą.
1,3 mlrd. eurų kainavusi misija, prasidėjusi 2004 metais, turėtų padėti mokslininkams atskleisti kometų paslaptis.
Manoma, kad kometos yra pirmykščiai ledo ir dulkių dariniai, išlikę po Saulės sistemos formavimosi pradinių stadijų.
Čuriumovo-Gerasimenko kometa kiekvieną sekundę vis labiau priartėja prie Saulės, dėl kurios skleidžiamos šilumos jos paviršius šyla.
Dėl to nuo jos atsiskiria dulkės, kurias į kosmosą išmeta sprogdamos įšilusios dujos. Šį įspūdingą reginį kartais galima matyti iš Žemės kaip liepsnojantį kometos dujų apvalkalą.
Erdvėlaiviui „Rosetta“ tai sukėlė netikėto masto problemų, kai jis skriejo aplink kometą vos už 14 kilometrų nuo jos paviršiaus.
Skriejantį pro tankias tolyn į erdvę trykštančias dujas ir dulkes erdvėlaivį stabdė šių emisijų poveikis plačiai išskleistų saulės baterijų plokštėms.
Kita problema yra susijusi su tuo, kad „Rosetta“ orientuojasi pagal žvaigždes, ir šimtus nuo kometos atitrūkusių gabalų jis gali palaikyti žvaigždėmis.
Todėl erdvėlaivis pradeda prarasti orientaciją, – jo antena, siunčianti į Žemę signalus ir priimanti juos iš Žemės, nukrypo į šoną ir ryšys pablogėjo.
Praėjusį sekmadienį „Rosetta“ buvo pervesta į saugųjį režimą; ir tik pirmadienį pavyko šio erdvėlaivio režimą normalizuoti, sakoma ES tinklalapyje.
Erdvėlaivis dabar yra nutolęs iki 200 kilometrų nuo kometos; „ribotas mokslinės operacijas“ ketinama pradėti artimiausiomis dienomis ar savaitėmis.
Pernai lapkričio 12 dieną ant 67P/Čuriumovo-Gerasimenko kometos paviršiaus buvo nutupdytas apie 100 kilogramų masės Europoje sukurtas zondas „Philae“, 10 metų skriejęs kartu su savo erdvėlaiviu „Rosetta“.
Vis dėlto tūpimas nebuvo visai sėkmingas – du kartus atšokęs kaip plunksnelė nuo kometos paviršiaus, zondas sustojo uolos šešėlyje. Jo baterijos eksperimentams pakako 60 valandų. Paskui šviesos jam teko per mažai, kad galėtų pakrauti saulės baterijas ir tęsti darbą. Tad lapkričio 15 dieną, zonde „Philae“ buvo įjungtas „miego“ režimas.
Kometai atsidūrus arčiau Saulės, tikėtasi, kad stipresnė šviesa pakraus zondo saulės baterijas, tuomet jis gal pabustų, susisiektų su erdvėlaiviu ir Žeme, gal net gal imtųsi naujų eksperimentų.
„Dabar erdvėlaivis sėkmingai atsigavo, tačiau dar truputį užtruks, kol jis atnaujins savo normalias mokslines operacijas“, – nurodoma agentūros tinklaraštyje.
Socialiniame tinkle „Twitter“ erdvėlaivio „Rosetta“ paskyroje rašoma: „Turėjau sunkumų <...>, ačiū už malonias žinutes. Jaučiuosi daug geriau ir tikiuosi netrukus grįžti prie normalios veiklos!“
„Rosetta“ lėtai sukasi aplink kometą nuo praėjusio rugpjūčio, kai po 10 metų trukusios kelionės įveikė 6,5 mlrd. kilometrų atstumą ir pasiekė savo tikslą.
1,3 mlrd. eurų kainavusi misija, prasidėjusi 2004 metais, turėtų padėti mokslininkams atskleisti kometų paslaptis.
Manoma, kad kometos yra pirmykščiai ledo ir dulkių dariniai, išlikę po Saulės sistemos formavimosi pradinių stadijų.
Čuriumovo-Gerasimenko kometa kiekvieną sekundę vis labiau priartėja prie Saulės, dėl kurios skleidžiamos šilumos jos paviršius šyla.
Dėl to nuo jos atsiskiria dulkės, kurias į kosmosą išmeta sprogdamos įšilusios dujos. Šį įspūdingą reginį kartais galima matyti iš Žemės kaip liepsnojantį kometos dujų apvalkalą.
Erdvėlaiviui „Rosetta“ tai sukėlė netikėto masto problemų, kai jis skriejo aplink kometą vos už 14 kilometrų nuo jos paviršiaus.
Skriejantį pro tankias tolyn į erdvę trykštančias dujas ir dulkes erdvėlaivį stabdė šių emisijų poveikis plačiai išskleistų saulės baterijų plokštėms.
Kita problema yra susijusi su tuo, kad „Rosetta“ orientuojasi pagal žvaigždes, ir šimtus nuo kometos atitrūkusių gabalų jis gali palaikyti žvaigždėmis.
Todėl erdvėlaivis pradeda prarasti orientaciją, – jo antena, siunčianti į Žemę signalus ir priimanti juos iš Žemės, nukrypo į šoną ir ryšys pablogėjo.
Praėjusį sekmadienį „Rosetta“ buvo pervesta į saugųjį režimą; ir tik pirmadienį pavyko šio erdvėlaivio režimą normalizuoti, sakoma ES tinklalapyje.
Erdvėlaivis dabar yra nutolęs iki 200 kilometrų nuo kometos; „ribotas mokslinės operacijas“ ketinama pradėti artimiausiomis dienomis ar savaitėmis.
Pernai lapkričio 12 dieną ant 67P/Čuriumovo-Gerasimenko kometos paviršiaus buvo nutupdytas apie 100 kilogramų masės Europoje sukurtas zondas „Philae“, 10 metų skriejęs kartu su savo erdvėlaiviu „Rosetta“.
Vis dėlto tūpimas nebuvo visai sėkmingas – du kartus atšokęs kaip plunksnelė nuo kometos paviršiaus, zondas sustojo uolos šešėlyje. Jo baterijos eksperimentams pakako 60 valandų. Paskui šviesos jam teko per mažai, kad galėtų pakrauti saulės baterijas ir tęsti darbą. Tad lapkričio 15 dieną, zonde „Philae“ buvo įjungtas „miego“ režimas.
Kometai atsidūrus arčiau Saulės, tikėtasi, kad stipresnė šviesa pakraus zondo saulės baterijas, tuomet jis gal pabustų, susisiektų su erdvėlaiviu ir Žeme, gal net gal imtųsi naujų eksperimentų.
(14)
(0)
(14)