Sumaištis Jemene: „mirtis Amerikai, šlovė islamui“ (3)
Gyvenant Europoje kartais sunku suprasti, kokie iš pažiūros tolimi, bet labai pavojingi visam pasauliui įvykiai klostosi naftos turtingose šalyse. Vienas opiausių konflikto židinių šiuo metu yra Jemene.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kruvini susirėmimai Jemene, nors ir toli nuo Lietuvos, vyksta pačiame pasaulio naftos regiono centre. Jemenas nėra itin turtingas naftos, o juodojo aukso atsargos, sukuriančios 90 proc. šalies BVP, sparčiai senka. Todėl prieš kelerius metus skelbtos niūrios prognozės Jemenui, regis, ima pildytis. Per dešimtmetį įvairiausių neramumų Artimuosiuose Rytuose jau buvo spėta priprasti prie minties, kad geriau ten vakariečiams nesikišti.
Vis dėlto iš Sirijos, Irako, o dabar ir Jemeno vis daugėja žinių apie naujus konfliktus ir aviacijos antskrydžius. Tik šį sykį tai ne Vakarai – dabar pačios musulmoniškos šalys pešasi dėl įtakos regione.
Pagrindinė kova vyksta tarp naftos milžinų regione: Saudo Arabijos ir Irano. O jų kruvino žaidimo aikštele tapo būtent Jemenas – neturtinga, bet strategiškai svarbi šalis. Joje vykstanti kova – tik menkas atspindys to, kas gali laukti ateityje.
Vadovauja jaunuolis
Naujosios Saudo Arabijos karinės operacijos smaigalyje – Jemeno sukilėlių puolimą pradėjęs jauniausias gynybos ministras pasaulyje. Saudo Arabijos sprendimus dėl karinių veiksmų priima Mohammadas bin Salmanas, kuris vos du mėnesius atsakingas už šalies gynybos politiką.
Būtent jaunojo princo paliepimu Jemene įsitvirtinusių Irano remiamų husių pozicijas apšaudė Saudo Arabijos raketos. Barzda nepaslepia jo jauno amžiaus, kuris įvairiuose šaltiniuose svyruoja nuo 27 iki 35 metų. Kad ir kiek jam būtų metų, akivaizdu, jog karinės patirties teisės bakalauro laipsnį turintis princas stokoja.
M.bin Salmanas – diplomatų jau spėtas praminti trumpiniu MbS – yra tikras naujosios Saudo Arabijos užsienio politikos įsikūnijimas.
Aukštas ir išvaizdus princas jau penkerius metus yra dešinioji savo tėvo – buvusio gynybos ministro ir naujojo karaliaus Salmano – ranka. Sausio mėnesį mirus jo broliui Abdullah, jis užėmė sostą, o net du svarbius postus – gynybos ministro ir karaliaus rūmų vadovo – jis suteikė savo sūnui.
M.bin Salmanas yra ir ekonominio vystymosi tarybos, kuriai pavesta reformuoti ir pakelti nuo naftos priklausančią ekonomiką, pirmininkas. Kitaip sakant, jis yra vienas svarbiausių žmonių šalyje, realiai naftos turtingoje šalyje turintis daugiau galios nei naujasis karalius.
Karas tarp musulmonų
Dabar karas Jemene tapo nauju išbandymu devyndarbiui princui, mat jis pateko į oficialiai 4 metus trunkančio Jemeno karo sūkurį. Suteikta galia princas pasinaudojo jau praėjusią savaitę, kai įsakė Jemene kovojančių sukilėlių šiitų pajėgas apšaudyti raketomis.
Arabų nerimas kyla dėl to, kad Irano remiami sukilėliai yra šiitai – Saudo Arabijoje dominuojantys sunitai jų nelaiko tikrais musulmonais. Baiminamasi, kad šie galėtų apšaudyti net Meką.
Tai nenuostabu, mat pagrindinis husių kovos šūkis yra „mirtis Amerikai, mirtis Izraeliui, šlovė islamui“. Kažkur matyta? Žinoma. Tokį šūkį naudoja pagrindinė JAV ir Saudo Arabijos priešininkė regione – šiitiška Irano Islamo Respublika.
Sukilėlius remia Iranas
Oficialiai pagrindinės konflikte kovojančios pusės – arabų valstybių pajėgų remiama Jemeno vyriausybė prieš sukilėlius husius ir jų sąjungininkus. Pastarieji siekia nuversti esamą valdžią ir sugrąžinti buvusį prezidentą Ali Abdullah Salehą. Tai jiems iki šiol sekėsi. Husiai pernai pradėjo puolimą iš savo tvirtovių šalies šiaurėje ir užėmė Saną.
Sukilėlius, kurių pavadinimas kildinamas nuo jų lyderio A.M.al-Houthi, su didžiausiu Saudo Arabijos priešu sieja ne tik bendra islamo atšaka – šiitizmas. Ryšiai su Iranu jiems padėjo gauti paramos ginklais, kuriais jie iki šiol sėkmingai nevaldomi plėtė savo valdomas teritorijas Jemene. Husiai užėmė sostinę ir iš šalies bėgti privertė ir prezidentą Abedą Rabbo Mansourą Hadi. Dabar per savaitę tarp Irano ir Jemeno įvykdomi 28 tiesioginiai skrydžiai, nors anksčiau neskraidė nė vienas lėktuvas.
Padeda teroristų grupuotėms
Saudo Arabijos vadovaujama operacija „Lemiama audra“ sujungė beveik visų arabų šalių karinius pajėgumus. Ne vienus metus Saudo Arabiją krėtė tarsi nevaldoma apsipirkinėjimo liga – už milijardus dolerių Saudo Arabija lyg mažas vaikas pirko ginkluotę iš viso pasaulio. Daugiausia iš JAV. Tad dabar Saudo Arabija į Jemeną metė gausias pajėgas – apie 100 naikintuvų, 150 tūkst. karių ir kelis laivus, kuriais blokuoja Jemeno pakrantę. Bet Rijadas – ne vienas karys lauke.
Prie karinės operacijos prisideda ir Egiptas, pats neseniai atsikratęs su šiitais siejamos Musulmonų brolijos. Egiptiečiai pasiuntė karo lėktuvus, specialiųjų operacijų pajėgas, o laivais blokuoja pakrantę. Jungtiniai Arabų Emyratai prisideda 30 naikintuvų. Bahreinas ir Kuveitas pažadėjo atsiųsti po 15, Kataras – 10, Jordanija – 6, o Sudanas – 4 naikintuvus.
Jų oro atakos nukreiptos prieš husius, kurių tikrojo skaičiaus nežino net ir Saudo Arabija. Teigiama, kad jų Jemene kartu su sąjungininkais gali būti nuo 30 tūkst. iki 100 tūkst. Vis dėlto ironiška tai, kad prieš husius kaunasi ne tik sunitai, bet ir tokios teroristinės organizacijos kaip „Al Qaeda“ bei „Islamo valstybė“. Jos taip pat siekia valdžios ir įtakos Jemene, o arabų šalių antskrydžiai ir centrinės Jemeno valdžios silpnumas tik padeda teroristams. Tad paradoksalu, kad net jeigu arabų sąjungininkams ir pavyks grąžinti Jemeno lyderį į valdžią, ją gali greitai perimti gerokai pavojingesnės jėgos.
O ką gali „Islamo valstybė“ ar „Al Qaeda“, pasaulis jau matė Sirijoje, Irake, Libijoje, iš kur į Europą plūsta šimtai tūkstančių pabėgėlių. Ir vargu ar tai itin rūpės Iranui ir Saudo Arabijai, dėl kurių tarpusavio kovos kentės ne tik milijonai Jemeno gyventojų. Jei islamistams arba husiams pavyktų užimti valdžią Jemene arba didžiojoje šalies dalyje, regione atsiradęs nestabilumo židinys keltų papildomų problemų Vakarams, ir ne tik.
Augančios naftos kainos (stiprinančios Rusijos ir kitų autoritarinių šalių ekonomiką), išaugusi teroro išpuolių rizika priverstų skirti ir taip trūkstamų išteklių būtent Jemene, taip atitraukiant JAV dėmesį nuo Europos.
