Ši žuvis stebina ne tik įspūdinga veido išraiška, bet ir keista elgsena. Nors jų pavadinimas kilo nuo žodžio „Mėnulis“, tačiau beveik pusę dienos šie gyvūnai praleidžia vandenyno paviršiuje besimėgaudami saulės spinduliais. Vis tik iki šiol nebuvo aišku, kodėl jie tai daro ir kokią naudą gauna panerdami giliai į vandenyną.

Paprastoji mėnulžuvė, mėnulžuvė (lot. Mola mola, angl. Ocean Sunfish, vok. Mondfisch) – mėnulžuvinių (Molidae) šeimos žuvis. Žiūrint iš šono gyvis atrodo panašus į diską. Mėnulžuvės kūno skersmuo svyruoja nuo vieno iki keturių metrų, o svoris gali siekti net toną. Tai sunkiausia pasaulio kaulinė žuvis, todėl vandenyje plaukioja lėtai. Nors išgąsdinta ir gali staiga iššokti virš vandens paviršiaus.

Naujausias tyrimas atskleidė, kad mėnulžuvės minta į medūzas panašiais vandens gyviais. Maždaug 50–200 metrų gylyje šios žuvys pagauna sifonoforas, o vėliau išplaukia į paviršių, kad saulė sušildytų jų kūnus.

Tyrėjų komanda, vadovaujama Izumi Nakamura iš Tokijo universiteto, prijungė prie mėnulžuvių termometrus, kad galėtų stebėti, kaip kinta jų kūno temperatūra, panėrus į gilius vandenis. Taip pat buvo pritvirtintos ir kameros su šviesa, siekiant išsiaiškinti, ką gi šios paslaptingos žuvys medžioja.

Paaiškėjo, kad saulės vonios padeda šioms žuvims reguliuoti kūno temperatūrą ir taip pailgina jų maitinimosi laiką. Mokslininkai nustebo, kaip greitai didėja jų kūno temperatūra, plaukiojant vandens paviršiumi. Tai paaiškina, kodėl didesnės mėnulžuvės gali ilgiau ieškoti pašaro.

Be to, jų didžiulis kūnas padeda lengviau prisitaikyti prie aplinkos, nes šios žuvys ne tik greitai sušyla, bet ir lėtai praranda šilumą, panėrusios giliai po vandeniu.

Šie atradimai dar kartą priminė, kad vandenynų gelmės yra tarsi „siena“, kurią reikia kirsti, tik stebint ir tiriant jas, galima atskleisti visas paslaptis.

Komentarai (0)