Mokslininkai ir medikai visuomet linkę kiekvieną situaciją vertinti ramiai, nepulti į paniką ir nepiešti apokaliptinio scenarijaus. Tiesa, ne tuomet, kai kalba pasisuka apie atsparumą antibiotikams.

Dėl pernelyg didelio jų vartojimo išsivysto antibiotikams atsparios bakterijos, kurios pajėgios sunaikinti kone visą žmoniją. Medikai tikina – tai didelė problema, su kuria kovoti ne taip paprasta.

Nors antibiotikams atsparios bakterijos žalos žmogaus organizmui pridaryti gali nepaprastai daug, kai kurie į šią problemą žiūri atsainiai. Vaistų gamintojai bet kokia kaina siekia, kad apie atsparumą antibiotikams būtų kalbama kuo mažiau. Įstatymai gi, nukreipti į problemos sprendimą, nuolat blokuojami. Mes ir toliau esame linkę piktnaudžiauti medikamentais, kurie skirti mūsų gyvybėms gelbėti. Neveiklumas šioje srityje tik pagilina problemą, susijusią su atsparumu antibiotikams, rašo vox.com.

Superbakterijos netrukus pasiglemš daugiau gyvybių nei vėžys

Aplink mus ir mumyse gyvena milijardai bakterijų, kurių dauguma padeda mums išgyventi. Tačiau kartais užsikrečiame tokiomis, dėl kurių išsivysto ligos. Antibiotikai – tai cheminiai elementai iš mus supančių organizmų, gebančių nugalėti „piktąsias“ bakterijas. Jie ne tik mus gydo, kai susergame. Šie stebuklingieji vaistai padarė revoliuciją medicinoje.

Tačiau antibiotikų vartojimas turi vieną trūkumą – kuo daugiau jų išgeriame, tuo labiau silpnėja jų veiksmingumas. Nuo momento, kad Aleksandras Flemingas išrado pirmąjį antibiotiką (Peniciliną 1928 metais), nemažai mokslininkų, sveikatos specialistų vis dažniau perspėja apie atsparumą antibiotikams.

Atsparumas antibiotikams – tai reakcija į medikamentą. Bakterijos dauginasi milijardais ir kai kurios jų mutuoja. Keičiasi jų DNR, dėl to bakterijos geba „apgauti“ jas sunaikinti skirtus preparatus. Problemą pagilina dar ir tai, kad žmonės vis dažniau vartoja antibiotikus, geria juos pernelyg didelėmis dozėmis. Taip pat problema gilėja tada, kai nebaigiame gydymo kurso arba duodame antibiotikus gyvūnams tam, kad greičiau augtų jų svoris. Tokiose situacijose žūsta pačios silpniausios bakterijos, tuo tarpu stipriausios išlieka.

Pastaraisiais metais toks netinkamas antibiotikų vartojimas pagreitina atsparumo išsivystymą, dėl to kai kurie antibiotikai tampa neveiksmingi. Specialistai jau užsimena apie tai, jog įžengiame į naująją erą – be antibiotikų. Ji taps košmaru ne tik sveikatos apsaugai – tai bus tikra katastrofa, nenusileidžianti terorizmui.

Vien tik JAV dėl atsparumo antibiotikams kasmet miršta 23 tūkst. žmonių, o dar du milijonai jų suserga. Tapome liudininkais bakterinių susirgimų (gonorėjos, tuberkuliozės), kurių nebeveikia dalis turimų vaistų.

Dėl perdėto antibiotikų vartojimo taip pat žūsta gerosios bakterijos žmogaus organizme, tai gali pažeisti mūsų virškinimo traktą, susilpninti imuninę sistemą. Tai reiškia, kad sirgs vis daugiau žmonių. Ligos truks ilgiau, dėl to dalis žmonių mirs nuo įvairiausių infekcijų, nuo kurių vaistų nėra. Tuo tarpu antibiotikams atsparių ligų gydymas kainuos vis daugiau.

Neseniai Didžiosios Britanijos vyriausybės užsakymu buvo atliktas tyrimas, kurio rezultatai gąsdinantys. Prognozuojama, kad iki 2050 metų antibiotikams atsparios infekcijos nusineš maždaug po 10 milijonų gyvybių kasmet. Tai daugiau gyventojų, nei šiandien miršta nuo vėžio.

Be antibiotikų sužlugs medicina

Didžioji šiuolaikinės medicinos dalis, o taip pat ir mūsų sveikata priklauso nuo antibiotikų efektyvumo. Kiekvieną kartą, kai vykstame operacijai į gydymo įstaigą, beveik visi medikai skiria mums antibiotikus, kad nekiltų infekcijos. Šie vaistai skiriami atliekant ir Cezario pjūvį, o tai – operacija, gelbstinti daugiausia gyvybių visoje Žemėje.

Jeigu neturėsime veiksmingų antibiotikų, eilinės ir net nesudėtingos operacijos taps daug pavojingesnės. Ką jau kalbėti apie sudėtingas intervencijas – organų transplantaciją. Viename savo moksliniame straipsnyje Maryn McKenna aprašė pasaulį iki antibiotikų atsiradimo ir tai, kas mūsų laukia, jeigu turimi antibiotikai taps neveiksmingi:

„Iki antibiotikų atsiradimo gimdymo metu mirdavo penkios moterys iš tūkstančio. Kas devintas mirdavo dėl bet kokios infekcijos, kurią buvo galima „pasigauti“ net dėl menkiausio įbrežimo ar vabzdžio įkandimo. Mirdavo trečdalis žmonių, užsikrėtusių pneumonija. Infekcinės ausų ligos baigdavosi kurtumu, o angina galėjo baigtis infarktu“.

„Tai tiesiog nesuvokiama, – sakė Bostono universiteto profesorius Kevinas Outtersonas, – Sugrįžimas į laikotarpį be antibiotikų sužlugdys Amerikos sveikatos apsaugos sistemą“. Rand Corporation tyrimų centro analitikas Jirka Tayloras teigė: „Kuomet turite penkių procentų tikimybę užsikrėsti infekcija, mirtingumas nuo kurios siekia 40 proc., ar sutiksite, kad jums būtų atlikta paprasta endoprotezavimo operacija?“

Problemą pagiliname neteisingai vartodami antibiotikus

Dažniausiai antibiotikus vartojame neteisingai ir be reikalo. Žemės ūkyje žmonės jais šeria gyvulius tam, kad greičiau augtų jų svoris, kad jie išvengtų infekcijų, tačiau ne turėdami tikslą juos pagydyti. Ligoninėse ir poliklinikose gydytojai skiria vaistus, nors nėra tikri dėl diagnozės. Medikai nori išpildyti pacientų prašymą išgydyti nuo užkrečiamos ligos, nors pastaroji atsirado ne dėl bakterijų.

Sarah Kliff neseniai pastebėjo, jog gydytojai tik neseniai sužinojo, kad išgydyti bronchito antibiotikais neįmanoma. Tačiau apie 70 proc. atvejų medikai ir toliau skiria antibiotikus. „Nature“ žurnalo duomenimis, vidutinis amerikiečių vaikas iki pilnametystės bent 10-20 kartų yra gydymas antibiotikais. Nors bent 50 proc. atvejų šie medikamentai jam nėra reikalingi.

Visgi didžiausias antibiotikų suvartojimas yra žemės ūkyje. Gyvūnams sunaudojama apie 80 proc. visų per metus pagaminamų antibiotikų – nuo 100 iki 200 tūkst. tonų.

Tai daroma dėl dviejų pagrindinių priežasčių: ūkininkai pastebėjo, kad jei gyvūnams skiriami nedideli kiekiai antibiotikų, jie greičiau užauga. Jeigu antibiotikai bus naudojami ligų profilaktikai, gyvūnais galima per daug nesirūpinti. Tokia praktika leidžia pagaminti daugiau, bet pigesnių produktų. Tačiau ji taip pat didina atsparumo antibiotikams problemą.

Mes nesukuriame naujų ir efektyvių antibiotikų, kurie būtų pajėgūs kovoti su superbakterijomis

Vienas labiausiai gąsdinančių aspektų nūdienos antibiotikų atsparumo krizėje tas, jog farmacinės kompanijos nesukuria naujų medikamentų, gebančių įveikti superbakterijas. Kodėl? Antibiotikai neatneša jiems norimo pelno. Skirtingai nei vaistai lėtinėms ligoms gydyti, antibiotikai vartojami tik trumpą laiką. Dabar gi dar žinome, kad šiuos medikamentus turime vartoti dar atsargiau ir net rečiau. Tai nelabai teikia džiaugsmo farmacijos pramonei.

Per pastarąjį dešimtmetį į rinką pateko nežymus skaičius naujų antibiotikų. Amerikos infektologai vis dažniau kalba, jog naujų vaistų yra „nepateisinamai mažai“.

Maisto pramonė žengia į kovą su besaikiu antibiotikų vartojimų, bet…

JAV maisto pramonės gigantai „Chipotle“, „Panera Bread“, „Applegate“, o pastaruoju metu ir „McDonald's“ žengia į kovą ten, kur vyriausybė patiria nesėkmę. Jie kovoja prieš per didelį antibiotikų vartojimą įvairiausiais būdais mažindami apimtis tų medikamentų, kurias gali naudoti jų tiekėjai.

Tačiau tokių kovos būdų nepakanka. Pavyzdžiui „McDonald's“ neseniai paskelbė, esą per du metus atsisakys pirkti viščiukus, kuriems auginimo metu buvo skiriami antibiotikai. Tačiau šis restoranų tinklas ir toliau leidžia tiekti jiems mėsą, jei auginimo metu buvo naudoti kiti, ne žmonėms skirti antibiotikai. Žmogus, vartodamas tokią mėsą, taip pat gali rizikuoti sveikata.

Be to, tokia „McDonald's“ politika veikia tik JAV. Kitose šalyse taip pat yra dešimtys tūkstančių įmonės restoranų. Dar daugiau – reikalavimas nenaudoti žmonėms skirtų antibiotikų taikomas tik paukštienai, tačiau ne jautienai, kuri ir yra dažniausiai naudojama. Taip, nors tai vis tiek yra žingsnis į priekį, tačiau niekam ne paslaptis, kad maitinimo kompanijoms taip pat svarbiausia yra pelnas. O tai reiškia – jei „McDonald's“ pradės gudrauti, niekas neturėtų labai nustebti.

Nepaisant to, maisto pramonė tikina, esą, jie pirmiausia atsižvelgia į vartotojų poreikius. Tokie antibiotikų priešininkai, kaip Louise Slaugther, tikina, kad pirkėjai privalo ir toliau daryti spaudimą pagrindiniams maisto gamintojams. „Mes turime priversti Amerikos visuomenę pasakyti, jog nepirksime kepsnių, prifarširuotų antibiotikais. Negalime taikstytis su tuo, jog ant mūsų stalų patenkanti paukštiena mirksta chemikaluose. Antibiotikus turime naudoti ligų gydymui, ne maisto pramonėje“.

Žemės ūkis kategoriškai priešinasi reformoms

Mums ne tik trūksta naujų medikamentų – mes nesame pajėgūs sumažinti jų vartojimą. Teigiama, kad didelę įtaką tam turi ir lobistinės grupės, kurios siekia, kad nebūtų priimti įstatymai, ribojantys antibiotikų naudojimą maisto gamyboje. Jungtinėse Amerikos Valstijose jos išleidžia milžiniškus pinigus, kad bet kurios nevyriausybinių organizacijų, politikų iniciatyvos taip ir neišvystų dienos šviesos.

Padėtis Europos šalyse kiek geresnė. Europos Sąjungoje nuo 2006 metų uždrausta naudoti antibiotikus spartesniam gyvūnų auginimui.

Žinome, kad turime kovoti su atsparumo antibiotikams problema, bet nieko dėl to nedarome

Tam, kad būtų sprendžiama atsparumo antibiotikams problema, į ją reikia pažvelgti globaliai. Superbakterijos pasklinda po pasaulį be didesnių kliūčių. Kaip teigiama Pasaulio sveikatos organizacijos pranešime, „būtinas visus įpareigojantis tarptautinis teisinis mechanizmas, susijęs su antibiotikų prieinamumu, saugojimu ir išradimu. Tik tuomet visos šalys galės susitelkti bendriems veiksmams“.

Laimei, dalis šalių jau suvokia problemos rimtumą. Praėjusiais metais nemažai valstybių ir tarptautinių organizacijų pareiškė pradėsiančios kovą su superbakterijomis.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Autoriai: Ana Daukševič

Komentarai (0)