Fantastų idėjos tikrovėje: užšaldytas jauniausias žmogus - dvejų metų mergaitė

Vienintelis klausimas kuri as turiu perskaites straipsni yra: Jeigu mergaite mire, ir jai pasalinta sakykim nemaza dalis smegenu, ar ne naivu tiketis, kad ja bus galima kadanors atgaivinti? Net ir atsiradus technologijom, kurios galetu prikelti zmones is "miego" busenos, siam atvejui tai visviena nepades, nes smegenu tai mergaite nebeturi?? Ar as kazka ne taip suprantu

Čia tik viltis ir nenorėjimas susitaikyti su mirtimi. Tai nieko bendro neturi su mokslo galimybėmis. Kiek žinau, niekas nežino kaip smegenys realiai veikia ir ar šaldymas iš tiesu išsaugo smegenys tokias kokios jos ir buvo. Užšaldyti kūną yra paprasta, nes tereikia rūpintis kad audiniai nesuirtu. Bet ar smegenims tai padės? Paprastai tariant, niekas nežino ar smegenys veikia kaip HDD ar kaip RAM. Jei kaip HDD tai atjungus maitinimą ir vėl pajungus maitinimą jos bus tokios kaip ir prieš išjungimą. O jei kaip RAM, tai išjungus maitinimą kad ir kaip saugotum RAM'us nuo fizinio sugadinimo, informacija vis tiek bus prarasta.

Man atrodo, kad jei jos negydytų, tai gal būtų dabar gyva, ar ilgiau nugyventų.

Manai, tėvai gydymu užsiėmė iš neturėjimo ką veikti? Jinai jau buvo mirusi prieš užšaldant.

Smegenis ji turi. Smegenys nėra mechaninės, kad klikt ir nebeveikia visos. Čia neparašyta, kurios smegenų dalys pažeistos ir pašalintos. Žinoma, sakyti, kad „kol ženysis, užgis“, būtų drąsu, tačiau turint omeny sparčią medicinos mokslo raidą, labai gali būti, kad ji dar nugyvens gyvenimą.

Jis kalba ne apie užšaldymą, o apie chemoterapija, švitinimą ir operacijas. Jei ne šie metodai, jį butu išgyvenusi keliais metais ilgiau (straipsnyje rašo, kad su šia liga išgyvenama iki 5 metų). Bet tėvai tikėjosi, kad išgydys ir gyvens pilną gyvenimą. Čia kaip loterija. Perki loterijos bilietą ne tikėdamasis pralošti, o tikėdamasis laimėti. Taip ir čia, tikėjosi išgydyti, bet nepasisekė.

.

Tegul bando, nors kol neišrastas atgaivinimo metodas, kokia tikimybė jog pataikei su parengimo/šaldymo metodu/trukme? Galų gale, net jei po keliasdešimties metų ar net kelių amžių žmogų atgaivintu (na tipo nemokamai, amerikoje ), jis jau pasmerktas augti beglobiu... Manau bent jau su vaiku galėjo tiesiog atsisveikinti ir paleisti.

Nenugyvens. Nugyvens tik kitame kūne. Siela nemirtinga, todėl nereikia taip bijoti mirties. Manau, kad jos siela jau paliko šitą kūną, jei ją atgaivintų, tai ji būtų be sielos arba ten būtų įkelta kita siela, bet nemanau, kad ją atgaivins kada nors, ten jau įvyko negrįžtami procesai.

Vėžis yra pagydomas be jokių medikamentų šaknyje pakeitus žvilgsnį į gyvenimą. Vėžys yra kaip diržas Gamtos savo nepaklusniam vaikui. Nes vaikas daro pražūtingus poelgius. Ir kai pagydo vėžį, jis toliau pradeda daryti tai, nuo ko jį bandė sustabdyti. Ir prasideda labiau stipri degradacija. Jis gali taip iš viso prarasti sugebėjimą vystytis ir tada jau jam bus tai galutinė mirtis, kai paliks kūną. Bet visuomenėje priimta, kad reikia bet kokia kainą tarsi gydyti visas ligas ir nežiūri ar tai vysto žmogų ar ne. Pirma reikia keisti žvilgsnį į gyvenimą, o tada gal ir bus galima mediciniškai įsikyšti, o gal jau ir nereikės, nes pasveiks žmogus. Yra toks posakys. Netikinčio gydyti dar negalima, tikinčio gydyti jau nereikia. Tikintis tai tas, kas teisingai gyvena, harmoningai gyvena, jam rimtai susirgti yra problematiška.

Koks tu atauses....idomu, ar tau gydymas padetu, kaip pats manai?

Vargu ar padėtų, jis mane į kapus greičiau nuvarytų. Aš kiek žinau žmonių, kuriuos gydymas į kapus nuvarė, tiksliau jų kūnus. Bet aš nesergu, taip, kaip tu sergi ir kiti. Yra toks aforizmas. Ligoniui labai reikia, kad gydytojas nuo jo išeitų. Ir ko gydytojas toliau, tuo ligoniui geriau.

Be šansu. Jau ne pirmoje temoje jis padebesiais skraido

Ir ko liūdi, kad padebesiais skraidau? O tu ką papragare vaikštai ir didžiuojęs tuo?

Visai tikėtina, kad Atk yra labai sumanus, atkaklus ir daug laisvo laiko turitis trolis. Arba tiesiog labai naivus kvailys.