S.Hawkingo ultimatumas žmonijai: „išvykite iš Žemės arba mirsite“

"S.Hawkingas dar sykį įspėjo apie žmonijai gresiančius pavojus, tokius kaip dirbtinio intelekto iškilimas, žmonių agresija ir barbariškumas." o tai išvykus ir kolonizavus kitas planetas šios problemos išsispręs, žmonija nuo jų pabėgs? Būtų neblogai. Smurtauti linkusį žmogėną ar kokį serijinį žudiką maniaką perkraustai į kitą gyvenamąją vietą ir vuolia, gręsiantis pavojus eliminuotas Ale ma kažkaip šviečias, kad čia vidinės žmonijos problemos, ir jų neišsprendus namuose, bėk nors ir į pasaulio kraštą, jas paskui save nusitemsi. Ir ilgai siūlo ponas S.Hawkingas patiems nuo savęs bėgioti?

Pritariu abiem. Jei žmogus išmogtų draugiškai, harmoningai gyventi žemėje. Panaikintų visas sienas ir taptų viena Tauta, viena Šeima, tai nebūtų jokių problemų. Tegul pirma išmoksta būti draugiškas iš tikrųjų, geras. O ne tik šūkius gerus varo. Kai aš įėjau į vieną įstaigą, kad į tualetą nueičiau. Žiūriu įeinant iš kart užrašas "Draugiška mokykla" ar įtaiga ar kažkas tokio buvo parašyta ir šypsenėlės pridėtos. Paskui vyras su nemaloniu, susierzinusiu balsu, kažkos budintis, "Čia privati įstaiga... Ko ieškote". Aš pasakiau "tualeto". Jis vėl su nemaloniu balsu, susierzinusiu, tarsi aš koks niekšas būčiau "Prašom išeiti!" Va toks kuriozas, žodžiai vieni, o darbai kiti.

Na jis paminejo zmoniu netobulas savybes, bet manau ne vien del to mes galime isnykti. Gali būti kosmine katastrofa - pries kuria mes busime bejegiai. Ir siaip bendrai paemus - jei rusis yra keliose vietose - didesne tikimybe, kad ji isliks.

Deja, deja... Gal tu Sventasis ar Dievo inkarnacija, kad taip kalbi? Kalbos ir darbai... Ar tu pats sugebesi gyventi vienoje seimoje? Ar esi praejes bada, kara (kai tavo seimos narius ismesineja), apalpima kelianti ir is proto varanti skausma? Ar sugebesi atleisti zmogui, kuris tavo vaika ar zmona kaip kiaule ismesines?

Aš, turbūt, ne šventasis. Ir, žinoma, ne Dievas. O ko čia nesugebėt gyventi vienoje Šeimoje, juk visi Viena Šeima, vadinasi myli, gerbia vieni kitus ir draugiški, nėra jokių niekšų, tų, kurie nori skausmą kitiems padaryti, nes gyvenimas nenusisekė. Manau, kad sugebėčiau atleisti. Žinai, aš kalbėjau vieną kartą su vienu desantininkų, kuris anksčiau daug žmonių nužudė, tai jis dabar gina kitus. Jei, kas nors ką nors skriaudžia, jis gali vien žodžiais jam taip pasakyti, kad tas nustos kitus skriausti. Kartą vaikai vieni kibo prie kitus vaikų. Tai jis juos kartą pamatė ir visus įvarę į upę iki kaklo be jokios didelės fizinės jėgos. Jam užtenka pažiūrėti, pasakyti kai ką ir jo jau išsigąsta. Ir tu dabar imi pavyzdį, kuris nelabai gyvenimiškas. Dabar daug gerų žmonių. Ir niekas ten taip masiškai nieko nemesinėja. Ir niekas nevyksta atsitiktinai, jeigu žmogui tenka prievartinę mirtį patirti, tai nutinką dėl to, kad tai jam reikalinga, tai nukerta sieloje tam tikrus nenormalus prisiryšimus. Jis pereitame gyvenime galėjo būti didelis egoistas ir į kitus nežiūrėti kaip į žmones. Jei vyksta karas kur nors. Tai Dievas žinojo, kad ten bus karas ir kelia į kūnus tų žmonių tas sielas, kuriom jame žūti bus palankiausia, kur tai suvadins gerą vaidmenį, sieloje bus nukirstas koks nors gabalas egoizmo, skausmas valo kai kuria prasme. Nuo likimo nepabėgsi, kad ir kur nuvažiuosi ten lauks tavęs tas pats, jei pats nesikeisi. Pakeisti likimą, tai kitas reikalas, bet tam reikia dažniausiai rimtų, labai sudėtingų pastangų. Tuo labiau mirties nėra, jei kas ir mirė, jis niekur nedingo. Gali būti kiek liūdno, nes yra prisiryšimas, bet jau didelių depresijų ir sielvarto didelio nebus, jei yra supratimas, kad žmogus niekur nedingo ir po mirties kūno yra kurį laiką šalia dažniausiai savo giminaičių ir galima jam sakyti ką nors dar. Galima kartais ir nufotografuoti jį, kamera neima, bet fotoaparatas labiau gali paimti. Jis kaip vaiduoklis tuo metu yra ir yra visiškai toks pats, kai ir buvo prieš mirtį, gali pakrebždėti, ką nors dar padaryti būdamas kaip vaiduoklis, jis taip bando bendrauti, bet mato, kad tada dar daugiau išsigąsta, galvoja, kas čia krebžda?

Nereikia būti tokiam jautriam, tokie jautruoliai poto ir būna žmogžudžiai ir pan. Aš manau, jog šiaip visi žmonės ir yra geri, bet nevisa išsimiegoję ir patenkinti, ir tokioje būsenoje nenorėdami savo žodžiais ar kokiais veiksmais įskaudina jautruolį (kuris mano jog pasaulis sukasi aplink jį), tas supyksta ir poto jau sąmoningai kenkia kažkam kitam. Svarbiausia mažiau kreipti dėmesį į kitus, suprasti, kad gyvenimas nėra sunkus, nėra ir lengvas,,, atsiplaiduoti ir mėgautis gyvenimu ir tada nereiks niekur mums kraustytis..

Neįtraukiant tavo visų išvedžiojimų apie vaiduoklius pakomentuosiu trumpai kitus reikalus. Visų pirma apie paryškintą dievą, dievas egzistuoja nevisiems. Antra, dėl tavo tariamo dievo ir skirtingų religijų, t.y. skirtingai interpretuojamo dievo skirtingų tautų yra kilę nemažai karų, kas veda prie vienos ar daugiau tautų išnykimo. Dar radau įdomią vietą, irgi paryškinau, kad mirties nėra. Kaip tai nėra? Jei kas mirė, jis niekur nedingo, tik po žeme pakasė juokauju. Mirtis – kiekvieno organizmo fizinės būties galutinė fazė, o apie dvasinę neturiu ką paskayt, ne mano sritis.

"Žinai, aš kalbėjau vieną kartą su vienu desantininkų, kuris anksčiau daug žmonių nužudė, tai jis dabar gina kitus. Jei, kas nors ką nors skriaudžia, jis gali vien žodžiais jam taip pasakyti, kad tas nustos kitus skriausti. Kartą vaikai vieni kibo prie kitus vaikų. Tai jis juos kartą pamatė ir visus įvarę į upę iki kaklo be jokios didelės fizinės jėgos. Jam užtenka pažiūrėti, pasakyti kai ką ir jo jau išsigąsta. " - cia tai geras - kokia zole rukai?:))

Na, aš kaip ir laivius.laivėnas manau, kad Hawkingas turėjo omeny ne pabėgimą nuo savęs, o apsidraudimą nuo globalių katastrofų, nuo kurių Žemėjė nepabėgtume (asteroidas, ar koks grandiozinis ugnikalnio išsiveržimas, ar dar koks biesas).

Tas desantinikas anksčiau Kazachstane atrodo kariavo. O dabar kitus gina.

Kazko tas paralitikas tik ir sugeba teorijom svaistytis. Manau bet kuris vidutinio intelekto zmogus gali tokias izvalgas isreikst.