Laboratorinės mėsos kūrėjas: kodėl mums turėtų rūpėti „dirbtinis mėsainis“? (Video)

Niekaip neįsivaizduoju, kaip naujas produktas juos visus išgelbės nuo bado. Šitas išradimas nesukurs kažkokio naujo ištekliaus, o tiesiog nauju būdu panaudos tai, ką turime jau dabar. Kitaip tariant, jeigu jau ir dabar yra pakankamai išteklių tiems žmonėms išmaitinti, bet tai nėra daroma, tai nebus daroma ir tada, kai tas išradimas atpigs tūkstančius kartų.

Tai dėl to žmonės ir badauja, nes neiperka tūkstančius kartų brangiau kainuojančio maisto. Kažkokiam paraleliniame pasaulyje gyveni.

Žmonės įprastinės mėsos neįperka, o dirbtinę už tą pačią kainą tikrai įpirks?

Dirbtinai auginama mėsa teoriškai sunaudos mažiau maistinių medžiagų, taigi turėtų kainuoti gerokai pigiau. Šiuo metu žmonės badauja, nes nesukuria produkto jokio ir negauna už tai pajamų. Atitinkamai, neturi už ką pirkti. Didelė dalis kaltės yra sparčiai augančiai populiacijai skurdžiuose rajonuose, kur realiai turimą turtą padalina ant dar daugiau žmonių ir tada jau niekas nieko nebeturi, nes naują turtą kuria pernelyg lėtai.

Tos maistinės medžiagos praktiškai visada būna augalai, kuriuos mes galime vartoti tiesiogiai. Sunku įsivaizduoti, kad papildomu apdorojimo procesu kažkaip išaugtų augalinių medžiagų panaudojimo našumas – gi tokiu atveju visada bus kažkiek iššvaistoma, plius energija neišvengiamai iššvaistoma ją vartojant su maistu. Aš taip pat netikiu, kad šitas procesas turės kokios nors reikšmės skurdžioms šalims, nes be visų mėsos vartojimo ir išgavimo trūkumų čia dar atsiranda ir intelektinės nuosavybės teisės – visokie patentai, taip pat sudėtinga gamybos technologija – spėju, kad nebus įmanoma mėsos auginti laisvalaikiu savo sode, reikės steigti didžiulius sudėtingos gamybos kompleksus, ko skurdžios šalys neišgalės, nes jau dabar neišgali išsimaitinti pigiausia įmanoma – augaline – mityba.

Tegu nejuokina su savo dirbtinę mėsa. Jį tikrai neturi nieko bendro su badaujančių pasaulių. Kad ir kaip pigintu ta dirbtinę mėsą ji niekada nebus pigesnė už augalini maistą. Todėl jei badaujančios šalys nesugeba įpirkti augalinio maisto, tai dirbtinės mėsos tikrai neįpirks. O jei išsivysčiusios šalys ir pakeistu savo mitybą iš natūralios mėsos į dirbtinę, tai augalinio maisto tikrai neatpigintu. Todėl dirbtinė mėsa neturi jokio ryšio su badaujančiomis šalimis. Dirbtinė mėsa gali tik sumažinti natūralios mėsos suvartojimą, kas sumažintu gamtos taršą dėl mėsos auginimo. Tik klausimas kaip aplinką teršia šios dirbtinės mėsos gamybą? Nes nėra tokio gamybos proceso kuris neterštu gamtos. Antra, klausimas kaip į tokios mėsos ilgalaikį vartojimą reaguotu organizmas. Ar ją vartojant nereiktu papildomai vartoti visokių maisto papildų ir vitaminų?

Tokia mėsa natūraliai neturės vitamino B₁₂ ir heminės geležies. Laboratorinė mėsa jais bus tiesiog papildoma taip, kaip tai kartais daroma su augaliniu maistu.