Antarktidos McMurdo sausieji slėniai – vienas ekstremaliausių planetos dykumų regionų. Bet dabar mokslininkų surinkti duomenys atskleidė, kad net ir tokioje atšiaurioje aplinkoje gali būti gausu sūraus, labai šalto gruntinio vandens.

Ir visai gali būti, kad šis vanduo jungia aplinkinius ežerus į vieną milžinišką tinklą, kuriame galima tarpsta itin dideliu atsparumu aplinkos poveikiui pasižyminti mikrobinė gyvybė.

Nors McMurdo sausieji slėniai paviršiuje yra sausi, netrūksta ženklų, kad tai, kas matoma paviršiuje – toli gražu ne viskas. Pavyzdžiui, šiame slėnyje yra ir didingas bei šiurpus Kraujo krioklys – iš pažiūros negyvame kraštovaizdyje iš ledyno besisunkianti ryškiai raudona masė. Ilgą laiką mokslininkai manė, kad šį krioklį raudonai nudažo raudondumbliai. Ir nors akivaizdu, kad cheminiu požiūriu spalvos priežastis yra geležies oksidai, atlikus analizę paaiškėjo, kad mikrobiologiniu požiūriu šioje masėje esama labai jau keistos bakterinės gyvybės, rašo washingtonpost.com.

Mokslininkai žinojo, kad raudona masė turi skverbtis iš kažkur, tačiau tyrimo metu juos nustebino tai, koks platus gali būti šio slėnio sūraus vandens kanalų tinklas.

„Kraujo krioklį tyrinėju jau ganėtinai ilgą laiką – ir jis visada buvo paslaptingas“, – sakė pastarojo tyrimo vadovė Jill Mikucki iš Tenesio universiteto (JAV). Ši mikrobiologė jau nuo seno domisi mikrobinėmis bendruomenėmis, galinčiomis išgyventi sūryme, atšiauriomis sąlygomis.

Visą tyrimo ataskaitą galima perskaityti čia.

Mokslininkė su kolegomis tyrimui panaudojo elektromagnetinį jutiklį, pritaisytą prie sraigtasparnio. Šiuo jutikliu iš oro buvo analizuojamas elektrinis teritorijos laidumas. Užšalusio vandens varža didėja, kitaip tariant, jis tampa mažiau laidžiu elektros srovei. Bet sūraus vandens – kuris, priklausomai nuo druskų koncentracijos, užšąla žemesnėje nei nulinėje temperatūroje – varža yra labai maža.

„Kaip ir tikėjomės, radome, kad kažkas maitina Kraujo krioklį. Išsiaiškinome, kad tie sūrymo šaltiniai buvo išplitę labiau nei manyta iki šiol. Panašu, kad jie jungia šiuos paviršinius ežerus, kurie nuo Žemės paviršiaus atrodo atskiri. O tai reiškia, kad egzistuoja kur kas platesnės požeminės ekosistemos galimybė, kas mane labai sudomino“, – pasakojo mokslininkė.

Tikėtina, kad platus požeminių sūrymo kanalų tinklas nėra unikali sausųjų slėnių savybė, o požeminės ekstremaliomis sąlygomis gyvuojančių mikrobų ekosistemos yra susijusios ir su matomais ežerais, ir galbūt netgi su vandenynu, aiškina J. Mikucki.

„Pasirodo, kad ir koks nuostabus ir šiurpus būtų Kraujo krioklys šiuose slėniuose, tai tėra mažas taškelis bendrame vaizde. Tai mažutis defektas kur kas labiau kvapą gniaužiančioje konstrukcijoje“, – sakė mokslininkė.

Ji tikisi kartu su kolegomis grįžti į tyrimų vietą ir išsiaiškinti, kaip sujungti Antarktidos ežerai ir kiek šie požeminiai sūrymo kanalai susisiekia su vandenynais ir žemyno pakrante. Visi sausuosiuose slėniuose atliekami tyrimai yra naudingi ne tik Žemės, bet ir kosmoso tyrinėjimų kontekste.

„Mokslininkai sausuosius slėnius naudojo savo instrumentų išbandymui nuo pat „Viking“ misijų laikų. O tai, kaip mes aptinkame sūrymo kanalus, kaip prie jų prieiname, yra svarbu dirbant tokiose vietose, kaip Marsas“, – tikina tyrimo vadovė.

Ir jeigu kitoje planetoje atrastume gyvybę, labai tikėtina, kad ji atrodys panašiai į tą, kurią sutinkame Antarktidoje. Požeminis Vostoko ežeras, kuriame, kaip dabar manoma, yra gana didelė labai jau neįprastos gyvybės įvairovė, dažnai nurodomas kaip pavyzdys to, ką galima būtų atrasti Jupiterio palydove Europoje, kur po storu ledo sluoksniu tyvuliuoja vandenynai. Mūsų planetoje tokie popaviršiniai vandenys yra palankūs tik pačioms ekstremaliausioms gyvybės formoms. Bet kitose Visatos vietose tokios sąlygos gali pasirodyti lygiai tokios pat palankios, kaip mums – planetą dengiantis dujų sluoksnis.

„Iš tiesų popaviršinė aplinka gali pasirodyti visai patraukli, kuomet galvojama apie kitų planetų gyvybės formas. Taip, ieškant tokios aplinkos trūkumų galima paminėti, kad joje šalta ir tamsu. Bet už tai aplinka yra apsaugota nuo dar atšiauresnių paviršiaus sąlygų“, – sakė J. Mikucki.

Komentarai (0)