Koks buvo Vytautas Didysis? Griežtas, kartais despostiškas, ypač gudrus ir apsukrus kunigaikštis

Kaip yra sakoma? Geriau vėliau nei niekada yra pradėti puoselėti savo istoriją. Ne tik, kad tokių straipsnių daug daugiau turėjo būti, bet jie turėjo pasirodyti nuo nepriklausomybės pradžios. Tas pats ir su filmais, kur tas Lietuviškas kinas visą laiką slėpėsi? Tegu visi kino teatrai privalo juos rodyti savo programoje kaip pilnaverčius visiem blockbusteriams ir lengvatinės paskolos šių filmų kūrėjams turi būti taikomos. O ką turime dabar? Sugebėjome visą kartą išauklėti nepriklausomybėje, kuri yra visokeriopai bankrutavusi emigrantų karta. Mūsų institucijos tėra specializuojamos į donorų rengimą vakarams, o ne į piliečių ugdymą.

Kaip jaunos valstybės tobulėjimo akseliaracija gana nebloga. Kritika būtina ir tokių kaip tamsta, be abejo reikia. Bet kartais tiesiog reikia prisiminti kur buvom anskčiau ir kad judėjimo kryptis gana tresinga. Tiesiog ir patys ne visada išsirenkam gerus politikus. Populizmas vis dar palenkia į savo pusę nemažą dalį žmonių. Bet tapti Šveicarija per 24 metus tik naiviausi gali tikėtis. Po 70 metų gal jau nebus ko verkšlenti... O šiandien dar reiks nemažai klaidų pirštais pabadyti.

Taip, pritariu Ernestui, kinas geriausia propogandos forma. Vien ko vertas lenkų "Kalaviju ir ugnimi". Pamaitintų kultūrininkus valstybė, tie sukurtų gerą istorinį filmą, ženkliai sumažėtų frustracija populiacijoje. Dabar tik "Herkus Mantas" filmas vienintelis iš istorinių meninių filmų geras yra, bet ir tas apie prūsų likimą. Šiaip jau pastebėjau, kad modernus menas neįkvepia masių(pvz. vamzdis Neryje), masėms valdyti reikia kino("Uodega vizgina šunį").

Na, 25'eri metai praėjo kol pradėjome įsivažiuoti. Per lėtai šis procesas vyko ir akcentai kitur nei reikia yra sudėti. Baisiausia man dėl švietimo sistemos. Nei nesugebėjome patriotizmo į mokyklas įvesti nuo pat pradžių tačiau dabar keičiame ugdymo sistemą taip, kad būtų ruošiami specialistai darbui. Mūsų lėtas progresas pasibaigė tuo, kad visa karta auklėta nepriklausomybėje tėra emigrantų karta, neturinti jokios stiprios sąsajos su Lietuva. O tai bendrai ir žliugdys Lietuvą, kai tautos grietinėle iškeliaus dirbti svetur.

Ernestai, buvo bandoma diegti, tačiau dalis tebuvo pigi rožinės pudros propaganda tiesiog viską apverčiant aukštyn kojomis nei buvo iki tol, be jokių tyrimų ar rimtų svarstymų. Visą plejadą papildant "profesionalais" iš tarpukario ar emigrantų išleistų knygų perspausdinimu. Kai žmonės pradėjo rimčiau domėtis ir ieškoti pagrindimų, visas darbas padarytas iki griuvo. Kodėl beveik trečia dešimtis vis rašoma apie tuos pačius kelis istorinius asmenis: Vytautas, Kęstutis, Gediminas ir Mindaugas? Ne todėl kad atrandama kažkas naujo, o todėl kad galima tiesiog leisti knygas paneigiančias iki tol prileistas knygas, tiesiog nagrinėjant faktas po fakto. Dabar vėl grimztama į tą patį liūną, nes užuot leidus dirbti profesionalams, mėginama prastumti tas idėjas kurios yra įsivaizduojamos, o įsivaizduojamos, nes "patriotinis kursas" reikalauja matyti tik taip. Taigi po kiek laiko vėl reikės viską perdaryti, nes nebelikus dirbtinio spaudimo "daryti kaip reikia", pirmiausia ir lengviausia bus tiesiog rašyti paneigimus to kas paskelbta.