Praėjusią savaitę leidinyje „Science Advances“ Durhemo universiteto (JK) ir Kalifornijos universiteto Berkelyje (JAV) mokslininkai publikavo ataskaitą tyrimo, kurio metu aiškinosi, kodėl ožkų, avių ir dar 212 sausumos gyvūnų akys atrodo taip keistai.

Buvo nustatyta, kad akių vyzdžių forma gana stipriai priklauso nuo ekologinės nišos, kuriai priklauso gyvūnas (t. y., ar gyvūnas yra grobis, ar grobuonis), rašo washingtonpost.com.

Nors ši idėja nėra visiškai nauja, tačiau tai yra pirmas kartas, kai idėjos patvirtinimas gautas išanalizavus didelio rūšių kiekio vyzdžių formos tendencijas ir įvertinta, kiek gali būti svarbios vyzdžio formos variacijos.

„Rūšims, kurios aktyvios būna ir dieną ir naktį, pavyzdžiui, naminėms katėms, į plyšį susiaurėjantys vyzdžiai suteikia dinaminę šviesos pralaidumo funkciją, leidžiančią matyti ir silpnoje šviesoje bei neapakti vidury dienos. Tačiau ši hipotezė nepaaiškina, dėl ko vyzdžių plyšiai būna vertikalūs arba horizontalūs. O kodėl nebūna įstrižų vyzdžių? Šis tyrimas – pirmas bandymas paaiškinti, kuo svarbi vyzdžių orientacija“, – sakė tyrimo vadovas Martinas Banksas.

Apvalūs vyzdžiai (tokie, kaip mūsų ir didžiųjų kačių) dažniau būna plėšrūno atributas. Tuo tarpu akys su horizontaliais vyzdžiais (kaip ožkų ar avių) dažniau būdingos žolėdžiam plėšrūnų grobiui. Pritaikius kompiuterinį modeliavimą, mokslininkai patvirtino, kad akys su horizontaliais vyzdžiais užtikrina kur kas platesnį regėjimo lauką nei, pavyzdžiui, apvalūs, žmogiški vyzdžiai.

Vyzdžio forma taip pat suteikia galimybę praleisti daugiau šviesos. Bet šviesa iš viršaus į tokias akis patenka sunkiau – taip apsisaugoma, kad Saulės šviesa „nepermuštų“ aplinkinės žolės vaizdo. Išplėstas periferinis matymas ožkoms ir avims suteikia galimybę stebėti, ar neatsėlina plėšrūnas ir padeda matyti visą aplinką bei numatyti pabėgimo kelią.

Tyrimo metu M. Banksas patvirtino, kad žolėdžiai gyvūnai, nulenkdami galvą prie žemės, tuo pačiu pasuka savo akis, kad vyzdžiai visada liktų beveik lygiagretūs žemės paviršiui – nepriklausomai nuo galvos pozicijos.

Tokių gyvūnų akys gali pasisukti daugiau nei 50 laipsnių kampu – maždaug 10 kartų daugiau nei žmonių akys. Tokiu būdu žolėdžiai visą laiką, net ir ėsdami, išlaiko plėšrūno aukai būdingą akies poziciją (ir mato atitinkamą vaizdą).

Taip pat mokslininkai aiškinosi, dėl ko kai kurių plėšrūnų – pavyzdžiui, gyvačių ir mažųjų kačių – susitraukę vyzdžiai yra vertikalaus plyšio formos. Nustatyta, kad šiuo atveju svarbus veiksnys yra galvos atstumas iki žemės.

Vertikalūs vyzdžiai smarkiai palengvina medžioklę naktį, nes jei gali išsiplėsti kur kas labiau už apvalius vyzdžius, todėl gyvūno tinklainę pasiekia daugiau šviesos. Mokslininkai įsitikinę, kad tokia vyzdžių forma taip pat puikiai tinka regos lauko gylio suvokimui. Jų skaičiavimai rodo, kad lauko gylio suvokimas mažėja kai gyvūno galva tolsta nuo žemės.

Tikėtina, kad būtent dėl tos priežasties didžiųjų kačių vyzdžiai yra apvalūs. Ateityje mokslininkai ketina imtis kitos gyvūnų grupės – ne sausumos gyventojų – vyzdžių tyrimų.

Tyrimo ataskaitą publikavo recenzuojamas žurnalas „Science Advances“.

Komentarai (2)