Černobylio apylinkės po katastrofos – tokių gerų rodiklių dar nebuvo!  (1)

Vieta, kurioje nutiko didžiausia žmonijos branduolinė nelaimė, dabar tapo laukinės gamtos rojumi. Didelių gyvūnų, tokių kaip briedžiai, elniai ir laukinės meškos, populiacija yra tokia pat, kaip ir regione esančiuose gamtos rezervatuose, rašo „New Scientist“.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Po 1986 m. nelaimės maždaug 116 tūkst. žmonių paliko radioaktyvias vietas, po to dar 220 tūkst. buvo perkelta kitur, o negyvenama zona siekė 4,2 tūkst. kvadratinių kilometrų, kurie po lygiai padalinti Baltarusijos ir Ukrainos teritorijose.

„Kad ir kokį neigiamą poveikį turėjo radiacija, poveikis laukinei gamtai nėra toks didelis, kokį darė šioje teritorijoje gyvenantys žmonės“, – sakė Jimas Smithas iš Portsmuto universiteto Jungtinėje Karalystėje. – Kasdieniai dalykai, kuriuos mes darome, tokie kaip zonos okupavimas, medžiojimas ir žemės ūkis, kenkia aplinkai.“

Anot mokslininkų, šis pavyzdys rodo, kad gamta suklestėtų, jei žmonės ją paliktų ramybėje. J.Smitho ir jo komandos surinkti duomenys yra didžiausias tyrimas apie laukinę gamtą Černobylio teritorijoje nuo nelaimės.

Mokslininkai atliko tyrimus apie stirnų, briedžių, tauriųjų elnių, laukinių meškų ir vilkų populiaciją tarp 2008 ir 2010 metų.

Biologai taip pat išanalizavo istorinius duomenis apie gyvūnų tankumą praėjus dešimčiai metų po nelaimės, tarp 1987 ir 1996 metų. Palyginę duomenis su šiuolaikiniais cezio 137, kuris parodo radiacijos lygį, matavimais, jie nustatė, kad dabar radiacija turėjo mažai įtakos gyvūnų išlikimui.

J.Smithas teigia, kad didžiausias radiacijos poveikis gyvūnams buvo jaučiamas pirmaisiais metais po nelaimės daugiausiai dėl trumpą laiką gyvuojančių, tačiau toksiškų izotopų jodo 131 ir technečio 99. Po nelaimės radiacijos lygis, kurį gavo gyvūnai, stabilizavosi ir per dieną pasiekė tokį lygį, kokį gauna žmogus darydamas pilvo kompiuterinę tomografiją. Todėl tokių gerų laukinės gamtos klestėjimo rodiklių, kaip dabar artimiausiose vietovėse nebuvo šimtus metų.

Kad išsiaiškintų, ar visgi ir tokia maža dozė gali sukelti mutacijas žmonėms, mokslininkai dabar tiria  mutavusias Černobylio žuvis ir lygina jas su žuvimis iš neužterštų vietų.

 

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: 15min.lt
(58)
(3)
(55)

Komentarai (1)