Bėgimas po FST sparnu: dopingo skandalo ištakos (1)
Kas liks be medalių ir pareigų dėl ko gero, didžiausio Rusijos istorijoje dopingo skandalo?
Visi šio ciklo įrašai |
|
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dalis medžiagos, kurią surinko nepriklausoma Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) komisija, kaip sistemingo Rusijos lengvaatlečių dopingo vartojimo įrodymus, kol kas neskelbiama, o perduota Interpolui – apie tai pranešama pačioje ataskaitoje. Interpolo atstovai pareiškė, kad šią medžiagą jie gavo, ir yra pasirengę padėti WADA tirti dopingo vartojimo ir korupcijos atvejus Rusijos sporte.
WADA ataskaita (visas tekstas – angl., .pdf), kurioje pareikšti kaltinimai rusų sportininkams ir valdininkams, publikuotas pirmadienį. Rusijos atstovai pavadino jį „politizuotu“ ir „neparemtu faktais“, o RF antidopingo agentūra RUSADA pažadėjo kuo greičiau atsakyti į kaltinimus. Kaip bebūtų, RF sporto ministras Vitalijus Mutko iš dalies pripažino ataskaitoje pateikiamus kaltinimus, sakydamas, kad pusę joje aprašytų trūkumų „galima ištaisyti“.
Tačiau pasirengimas bendradarbiauti su WADA gali būti nepakakti RF valdininkų ir sporto funkcionierių pateisinimui – jau lapkričio 13 dieną Tarptautinė lengvosios atletikos federacijų asociacija (IAAF) gali nušalinti iš visų rungtynių Rusijos rinktinę, jeigu jos vadovybė neatsakys į kaltinimus slapstymu ir dopingo mėginių falsifikavimu arba savanoriškai neatsisakys nuo dalyvavimo IAAF varžybose. Apie Rusijos sportininkų nušalinimą nuo dalyvavimo 2016 metų Olimpiados Brazilijoje bus galima kalbėti po oficialios reakcijos į Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) pareikštus kaltinimus.
Radio Svoboda pasakoja, kas žinoma apie naująjį dopingo skandalą, kokia medžiaga remiantis sudaryta WADA ataskaita ir kam dabar gali atitekti medaliai, iškovoti Rusijos sportininkų, kurių vardai minimi tyrime:
Kas iškėlė kaltinimus, kas yra WADA?
WADA – Pasaulinė antidopingo agentūra. Ji įkurta 1999 metais ir veikia savarankiškai, nors iš pradžių ją finansavo TOK, o vadovavo buvęs TOK viceprezidentas Dick Pound. Dabar jis vadovauja nepriklausomai WADA komisijai. WADA kovoja su dopingu visame pasaulyje, nors kiekvienoje šalyje yra nacionalinės antidopingo agentūros (Rusijoje – РУСАДА).
Kuo WADA kaltina Rusiją?
Svarbiausias ir naujas kaltinimas – Rusijoje yra ne tik atskiri atvejai, tačiau visa dopingo vartojimo slėpimo sistema. Kalbama apie korupciją Rusijos sporte; apie tai, kad WADA inspekcijos išvakarėse Maskvos dopingo mėginių tyrimo laboratorijoje (ji pavaldi RUSADA, tačiau WADA ją akreditavo) sunaikinta ~1400 bandinių; apie tai, kad sportininkams, atsisakiusiems vartoti dopingą, Rusijos treneriai ir valdininkai grasino atleidimu iš rinktinės. Tarp valdininkų, globojusių sukčiavimą su dopingo mėginiais, įvardijamas Vitalijaus Mutko, RUSADA laboratorijos direktorius Grigorijus Rodčenkovas, kurs neva ėmė kyšius ir jų reikalavo iš sportininkų už mėginių klastojimą, buvęs Rusijos lengvosios atletikos federacijos prezidentas Valentinas Balachničevas, kuris irgi kaltinamas kyšių ėmimu iš sportininkų už analizių slėpimą.
Kuo paremti kaltinimai, ar pateikti įrodymai, jei taip – kokie?
Kaltinimai remiasi medžiaga iš Vokietijos televizijos kanalo ARD filmo, parodyto 2014 metų gale, o taip britų spaudos publikacijomis. Filme „Dopingas su grifa „slaptai““ tiriami rusų atletų dopingo preparatų vartojimo faktai, o taip pat, kaip su tuo susiję treneriai, medikai ir netgi valdininkai.
Filmas „Dopingas su grifa „slaptai“:
O konkrečiai, viename filmo autorių mobiliuoju telefonu įrašytame interviu, naudojusi dopingą prisipažino viena iš Londono olimpiados čempionių, lengvaatletė Marija Savinova. Apie tai, kad nevartojant dopingo, Rusijoje neįmanoma pasiekti aukštų rezultatų, o treneriai ir sporto valdininkai aktyviai šiame procese dalyvauja, vokiečių žurnalistams pasakojo Vitalijus Stepanovas, buvęs RUSADA darbuotojas. ARD filme pateikiami liudijimai ir kitų žymių sportininkų ir trenerių, taip pat ir pripažinti naudoję draudžiamus preparatus. Tačiau konkrečių įrodymų dabartinėje WADA ataskaitoje nėra. Kaip bebūtų, konkrečių įrodymų šiame WADA pranešime nėra – bent jau toje dalyje, kuri paviešinta, o ne nusiųsta Interpolui. Yra tik nuorodos į kai kuriuos dokumentus, kurie, ataskaitos autorių teigimu, yra „konfidencialūs“.
Ar platus sportininkų ir trenerių, susijusių su WADA kaltinimais, ratas?
WADA komisija rekomendavo iki gyvos galvos nušalinti nuo bet kokis sportinės veiklos 10 žmonių – 5 sportininkus ir 5 trenerius. Iš sportininkų garsiausia pavardė – jau minėta Marija Savinova, Londono olimpinė čempionė 800 metrų bėgimo rungtyje. Sąraše yra ir Jekaterina Poistogova, tame pačiame bėgime užėmusi trečią vietą. Iš trenerių labiausiai žinomas Viktoras Čioginas, Rusijos sportinio ėjimo rinktinės treneris. Beje, Čioginą ne taip seniai RUSADA buvo diskvalifikavusi, todėl jo atveju rusų funkcionieriai tikriausiai turi dokumentus, patvirtinančius jo kaltę.
Prie ko čia FST?
WADA komisija tvirtina, kad Federalinės saugumo tarnybos darbuotojai kišdavosi į rusiškosios dopingo tikrinimo laboratorijos veiklą, lankydamiesi ten ko ne kas savaitę; grasino dopingo antidopingo tarnautojams ir jų šeimoms; ne kartą kalbėjosi su laboratorijos direktoriumi. Tačiau šie kaltinimai atskaitoje pateikiami tik su nuorodomis į anoniminius šaltinius.
Ar Rusija privalo kaip nors reaguoti į WADA pareiškimus?
Ne. WADA gali tik rekomenduoti TOK imtis vienokių ar kitokių priemonių – šiuo atveju, nušalinti sportininkus ir trenerius nuo varžybų, todėl Rusijai geriau sulaukti TOK reakcijos ir toliau ryšį palaikyti jau su šia organizacija. Bet kokiu atveju, kalbama apie didžiulius Rusijos reputacijos nuostolius, nors Maskva gali teisintis kitų šalių sportininkų dopingo skandalais – ką jau ir daro.
Ar po šios ataskaitos sportininkai, dalyvavę 2012 m. Olimpiadoje, gali pareikalauti perduoti rusų iškovotus medalius?
Taip, tai paplitusi praktika, ir tokių sprendimų praktika jau yra. Pirmadienį Alysia Montaño, tame Londono 800 m bėgime atbėgusi penkta, pareikalavo bronzos medalio, nes rusės, užėmusios pirmą ir trečią vietas, naudojo dopingą. Kaip laikraščiui The Washington Post pasakojo Montaño, ji dar iki bėgimo buvo tikra, kad Savinova ir Poistogova naudos dopingą, ir varžyboms ruošėsi, turėdama tai omeny: „Iki šiol skaudu dėl to pralaimėjimo ir, žinoma, kad manau, jog esu verta medalio“.
Ar galimą šį dopingo skandalą pavadinti garsiausiu ir rimčiausiu Rusijai?
Dopingo skandalai, kuriuose būdavo įsipainiojusi Rusija, vyko praktiškai kiekvienoje Olimpiadoje, vykusioje per pastaruosius 20 metų. Iki šiol garsiausias buvo skandalas su rusėmis slidininkėmis Larisa Lazutina ir Olga Danilova Salt Lake City vykusioje 2002-ųjų metų žiemos Olimpiadoje. Po 30 km persekiojimo lenktynių bandymai parodė, kad sportininkių kraujyje yra uždrausto preparato darbepoetino. Po Atėnų Olimpinių žaidynių už dopingo vartojimą aukso medalio neteko rusų rutulio stūmikė Irina Koržanenko. Keletas narių buvo pašalinti iš šalies rinktinės prieš tą pačią Londono Olimpiadą, būta rimtų demaskavimų biatlone. Visgi, jei tiriant dabartinį skandalą, bus įrodytas pažeidimų sistemiškumas ir kad prie jų prisidėjo Rusijos valstybinės tarnybos ir FST, prieš jį, be abejo, nublanks visi ankstesni.
Apie tai, kokius būtent preparatus naudojo rusų sportininkai, siekdami aukštesni rezultatų, Radio Svoboda papasakojo vokiečių dokumentalistas Hajo Seppelt, filmo „Dopingas su grifa „slaptai““, tapusio WADA komisijos ataskaitos pagrindu, autorius:
– Olimpinėse žaidynėse Sočyje gavome liudijimą apie platų naudojimą Full Size MGF (raumenų augimą stimuliuojantis dopingas) ir ksenono dujų, gerinančių deguonies patekimą į kraują, ir, regis, dažnai vartojamų Rusijoje. Netrukus su mumis susisiekė žmonės, norėję papasakoti, apie dopingo praktikavimą Rusijoje. Mes pabendravome su kai kuriais Rusijos sporto pasaulio atstovais. Tarp jų buvo treneriai, sportininkai ir buvęs Rusijos Antidopingo agentūros narys. Iš to, ką išgirdome, ir kas, mūsų nuomone, išties vyksta Rusijoje, sparčiai susidėliojo vientisas paveikslas. Galiausiai išėjo filmas.
– Kaip jums pavyko surinkti patvirtintus duomenis filmui?
– Mes reguliariai susitikinėdavome su žmonėmis iš sporto pasaulio. Jie davė mums interviu, nupasakojo platų valdininkų, trenerių, sportininkų įsitraukimą į dopingo problemą. Ir medikų, kurie, panašu, tame irgi dalyvauja. Iš pradžių girdėjome tik tvirtinimus. Tačiau paskui mūsų šaltiniai ėmė pateikinėti ir įrodymus – dokumentus, vaizdo ir garso medžiagą. Šie įrodymai spėjimus pavertė faktais.
– Jūsų filmas atskleidžia kažką panašaus į rimtą slaptą operaciją. Kodėl tokia dopingo schema nepatraukė visuomenės dėmesio? Ar aukštai veda jūsų tyrimo siūlai?
– Rusijos lengvaatletė, viena iš geriausių disko metikių pasaulyje, pasakė mums, kad bent jau lengvojoje atletikoje dopingą vartoja 99 % rusų sportininkų. Tai asmeninis tvirtinimas, tačiau, sprendžiant iš turimų duomenų, galime sakyti, kad Rusijoje šios sistemos dalimi tapo daugybė sportininkų. Į dopingo schemą įtraukti patys aukščiausi sluoksniai ir tai įrodo faktas, kad sporto ministerija 100 procentų pati finansuoja kovą su dopingu ir visiškai ją kontroliuoja. Toliau eina asmeniškai Vladimiras Putinas. Prieš keletą metų, būdamas ministru pirmininku, jis išleido vyriausybės nutarimą, nurodžiusį užsienio ekspertams dopingo tyrimus atlikti tik prižiūrint rusų valdininkams. Šis sprendimas taip pat įpareigojo užsienio kontrolierius šlapimo ir kraujo pavyzdžių perkėlimą ir išvežimą derinti su Rusijos oficialiais asmenimis. Tai – farsas.
Taigi, kalbame apie priedangą; apie dopingo mėginius; apie daugybę žmonių, neatlikusių testų, nors privalėjusių tai padaryti; apie tai, kad Rusijos antidopingo agentūra, akivaizdu, nevisiškai laikosi dopingo kontrolės standartų. Deja, esame priversti daryti išvadą, kad machinacijų su dopingo tikrinimu sistema Rusijoje egzistuoja. Ir valstybė, jeigu jos ir nepalaiko, tai mažų mažiausiai žiūri pro pirštus.
– Rusija yra išimtis, ar dopingas sporte – daugelio šalių norma?
– Nemanau, kad Rusija išimtis. Panašus vaizdas daugelyje kitų šalių, bet gal ne tokiu lygiu. Rusijoje tai valstybės palaikoma sistema. Apie ją daugelis žino, joje daugeli dalyvauja, tvyro baimės ir bauginimo atmosfera; apie ją kalbantiems žmonėms grasinama.
– Rusija atsidūrė 2014 metų Žaidynių Sočyje medalių lentelės viršūnėje. Ar gali kai kurie sportininkai prarasti savo olimpinius medalius, jei bus įrodytas uždraustų preparatų vartojimas?
– Pagal taisykles, dopingą vartojęs sportininkas netenka pastarųjų 10 metų apdovanojimų. Esu tikras, kad kokių nors pasekmių sulauks kai kurie treneriai ir valdininkai. Tačiau jie taps atpirkimo ožiais ir tik atitrauks dėmesį nuo visos sistemos, nuo nepriklausomos sporto kontrolės įvedimo sporte. Privalome savęs paklausti, kokią įtaką tarptautinės organizacijos daro sportui ir kiek jos išties nepriklausomos. Pasaulinė antidopingo agentūra persiuntė mūsų informatorių pateiktus duomenis taip pat ir Tarptautinei lengvosios atletikos federacijų asociacijai (IAAF). Tai charakteringa, mat bent vienas IAAF darbuotojas gali būti susiję su šiuo korupciniu skandalu ir pats. Tokios taisyklės sporte privalo pakeistos, – sako filmo „Dopingas su grifa „slaptai““ autorius Hajo Seppelt.
Марк Крутов, Алексей Кузнецов, Клэр Бигг
www.svoboda.mobi