Įdomiausios savaitės mokslo naujienos (2015–11–16) (0)
Mokslo ir technikos pasaulis praeitą savaitę jaudino amžiams sugauta šviesa, paleontologijos perversmu ir vaistų nuo senėjimo pažadu
Visi šio ciklo įrašai |
|
|
|
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Buvo įdomi savaitė fizikai, ne dvejetas tyrėjų Portugalijoje paskelbė idėją įrenginio, teoriškai galinčio sulaikyti šviesos „bitą“ neribotą laiką – šviečiant jį į sferišką „metalo atomą“, užuot naudojus veidrodžius.
Mokslininkų komanda iš NIST įrodė, kad „baugusis veikimas per atstumą“ išties egzistuoja – sukonstruodami eksperimentą, užveriantį tris tokiam įrodymui būtinas spragas.
Rochesterio universiteto tyrėjai rado naują π išvedimą, siejantį kvantų fiziką ir grynąją matematiką, skaičiuodami vandenilio atomo energijos lygmenis, ir buvo apstulbinti radinio.
Naujienos iš kosmoso – Warwicko universiteto komanda išmatavo 8690 km/h greičio vėjus švilpiančius apie egzoplanetą – t.y. planetą HD 189733b, – ir tai buvo pirmas kartas, kai buvo stebima orų sistema planetoje už Saulės sistemos ribų.
NASA Fermi gama spindulių teleskopo misijos komanda pranešė radusi aktyvios galaktikos gama spindulių ciklo užuominas – tai suteikia naujas įžvalgas į šalia juodųjų bedugnių vykstančius fizikinius procesus.
Tarptautinė astronomų komanda paskelbė atradusi seniausią kada nors regėtą mūsų galaktikos žvaigždę.
Kitos naujienos – JAV ir Vokietijos tyrėjų komanda atliko eksperimentus laboratorijoje, parodžiusius, kad emulsikliai nepadeda bakterijoms greičiau naikinti BP Deepwater Horizon išsiliejusią naftą – o, tiesą sakant, kartais netgi pablogina situaciją.
Dar geros naujienos iš Leicesterio universiteto tyrėjų – jie paskelbė, kad pirmojo pasaulyje pasaulyje vaisto nuo kraujo vėžio bandymai parodė gyvenimą keičiančius rezultatus. Vaistas ONO/GS-4059 buvo bandomas su žmonėmis, sergančiais lėtine limfocitine leukemija ir kitais kraujo vėžio tipais.
Tarptautinė tyrėjų komanda, kuri, panaudodama 520 milijonų metų senumo nariuotakojo smegenis, apvertė paleontologiją aukštyn kojom – įrodydama, kad smegenys gali fosilizuotis ir taip nutinka iš tiesų.
Ir galiausiai, jei tikėjotės, kad mokslininkai atras būdą užkirsti kelią senėjimui dar jūsų amžiuje, viltis galbūt sužibo, nes Salko instituto tyrėjų komanda atrado, kad eksperimentiniai vaistai nuo Alzheimerio ligos parodė parodė senėjimo mažinimo poveikį – pelėms davus vaisto J147, joms pagerėjo atmintis, suvokimas ir smegenų kraujagyslių struktūra.
Bob Yirka
phys.org