Populiariausio pasaulyje vaisiaus istorija kartojasi: nepaisant visų pastangų karantino sąlygomis apsaugoti bananus nuo fungicidams atsparaus patogeno, grybelinė infekcija sugebėjo įveikti vandenynų pločio barjerą ir išplito Pietų Azijoje, Afrikoje, Vidurio Rytuose ir Australijoje. O tai reiškia beveik neabejotiną dalyką: mūsų vaikaičiai bananus bus matę tik nuotraukose.

Naujas Nyderlandų mokslininkų tyrimas parodė, kad transatlantinis bananų grybelinės infekcijos šuolis į Pietų Ameriką dabar jau nebeišvengiamas – o problemos mastas yra milžiniškas. Mat būtent Pietų Amerikoje išauginami net 82 proc. Cavendish bananų – pačios populiariausios bananų veislės pasaulyje.

Vien Ekvadoras užtikrina daugiau nei trečdalį visos daugiamilijardinės pasaulinės rinkos poreikių, rašo sciencealert.com. Grėsmę bananams kelia Panamos liga – ta pati grybelinė dirvos infekcija, kuri praėjusio amžiaus septintame dešimtmetyje iki išnykimo ribos nuvarė didesnius ir gardesnius Gros Michel veislės bananus, pasaulyje dominavusius iki Cavendish.

Pirmąkart bananų augalus naikinanti grybelinė infekcija pastebėta 1867 metais – ji niokojo Australijos bananų pasėlius. Iki 1890 metų ta pati liga jau pradėjo siaubti ir Kosta Rikos ir Panamos Gros Michel bananų laukus, ir tik dar po 20 metų buvo nustatyta: Panamos ligos sukėlėjas yra grybelis Fusarium oxysporum f.sp. cubense (Foc).

Šis augalų patogenas neįtikėtinai efektyviai užkrečia banano augalus, o kai užkrėtimas įvyksta, pasekmės pačiam augalui būna katastrofiškos.

Grybelis plita per dirvą ir vandenį. Ir išnaikinti jį be galo sudėtinga – F. Oxysporum dirvoje naujų bananų pasodinimo gali laukti net iki 30 metų, o augintojams be kruopščių tyrimų (kurie nevykdomi, nes tiesiog neegzistuoja) net neįmanoma pasakyti, ar žemė, kurioje jie ketina sodinti bananus, nėra užkrėsta grybeliu.

O šis grybelis, aptikęs tinkamą šeimininką, nusigauna į jo šaknų sistemą ir per ksilemą (augalo „kraujotakos“ sistemą) keliauja aukštyn. Per visą augalą išplitęs grybelis tiesiog sunaikina jo ksilemą – negalėdamas iš dirvos pasisavinti vandens, banano augalas tampa bjauriai atrodančiu rudai geltonu ligoniu. Ir netrukus visiškai nudžiūva.

Ūkininkai net nespėjo susivokti kas darosi, kai Panamos liga išplito per didžiąją dalį Gros Michel bananų laukų ir išnaikino juos praktiškai visame pasaulyje, išskyrus Tailandą, kur iki šiol puoselėjamos mažutės šios veislės bananų plantacijos, tokiu būdu palaikant ir veislės egzistavimą.

Laimei, žmonės visiškai be bananų neliko – šių vaisių rinką užpildė Cavendish bananai, iki tol Jungtinės Karalystės botanikos soduose ir Hondūro įmonės „United Fruit Company“ kolekcijoje auginti kaip „įdomi veislė“.

Paaiškėjo, kad ši įdomi bet pagal skonines savybes pašarinei prilyginta veislė yra atspari infekcijai, dėl kurios praktiškai išnyko Gros Michel, žurnalui „PLOS Pathogens“ rašė Vageningeno universiteto mokslininkai. „Gimė naujas klonas, kuris padėjo išgelbėti ir globalizuoti bananų auginimą“. Bet Panamos liga taip pat neišnyko – ji grįžo atmainos VCG01213, arba „Tropical Race 4“ (TR4) pavidalu.

Mokslininkai, vadovaujami biologės Nadios Ordonez, patvirtino, kad TR4 yra vienas pirmosios Panamos ligos klonas – jis ir tapo Cavendish bananų maru. „Mes žinome, kad TR4 kilo Indonezijoje ir kad iš ten jis išplito, veikiausiai iš pradžių į Taivaną, o vėliau į Kiniją ir likusią Pietryčių Azijos dalį“, – sakė vienas Nyderlandų mokslininkų grupės narių, Gertas Kema.

Mirtiną grybelį jie atrado ir Pakistane, ir Libane, ir Jordane, ir Omane, ir Mozambike, ir Australijos Kvynslendo teritorijoje. Tiesa, vietos bananų augintojams tai nebus naujiena – jie jau žinojo, kad jų pasėlius kažkas naikina, bet tik dabar buvo patvirtintas jų įtarimas, sklandęs jau apie 30 metų – nors Cavendish yra atsparūs tai grybelių atmainai, kuri išnaikino Gros Michel, bet atsirado nauja grybelio atmaina, kuri įveikia ir Cavendish.

O faktas, kad Cavendish bananai yra besėkliai vienas kito klonai, reiškia, kad ši veislė absoliučiai negali pasižymėti genetine įvairove. Nėra jokių galimybių, kad bent kur pasaulyje ir Cavendish atsiras TR4 atspari nauja bananų veislė.

O ką tuomet galima padaryti? Visų pirma, galima nuraminti – rytoj bananų parduotuvėse dar rasite. Tačiau, jeigu padėtis nepasikeis, ilgainiui jų pasiūla drastiškai sumažės. TR4 plitimas užtrunka. Tačiau kai jau grybelis įsitvirtina rinkoje, pasėlių nykimas neišvengiamas.

Pavyzdžiui, dabar Taivanas eksportuoja vos 2 proc. to bananų kiekio, kurį buvo pasiekęs praėjusio amžiaus septinto dešimtmečio pabaigoje, kuomet ten pradėjo džiūti Cavendish bananai.

Priemonės, kurių reikėtų imtis, norint ateityje bananus matyti ne tik nuotraukose, nėra lengvos. N. Ordonez rekomenduoja imtis „drastiškų strateginių permainų“. Visų pirma ir svarbiausia – tarptautinė ūkininkų bendruomenė turi parodyti valią ir sunaikinti infekuotus augalus. O kad naikinimas būtų selektyvus, mokslininkai turi sukurti naują diagnostinį tyrimą, kuris galėtų labai greitai identifikuoti infekciją plantacijose ir karantino zonų pakraščiuose.

Be to, laikas rimtai imtis Cavendish pamainos kūrimo darbų. „Bet naujų bananų veislių vystymas reikalauja milžiniškų investicijų į mokslinius tyrimus bei suvokimo, kad bananai yra vienas esminių dietos elementų, sukuriantis milžinišką verslą, išlaikantį milijonų ūkininkų šeimas“, – teigia mokslininkai.

Jeigu šis suvokimas atsiras – galbūt mūsų anūkai dar galės su bananais susipažinti juos ragaudami, o ne žiūrėdami į jų nuotaukas.

Komentarai (7)