Dėl klimato kaitos pasaulis keičiasi taip greit, jog kai kurių vietų gali nelikti jau po keliasdešimties metų. Štai penkios nykstančios pasaulio vietos, kurių mūsų anūkai greičiausiai jau nebepamatys.

Jei dar norite užlipti ant Kilimandžaro ledynų, pasimaudyti Negyvojoje jūroje, nuskristi į Tuvalų salyną, apžiūrėti gražiąją Veneciją ar paatostogauti Maldyvuose – verčiau paskubėkite.

Kilimandžaro kalno ledynas, Tanzanija

Kilimandžaro viršūnę dengianti legendinė sniego kepurė nuolat traukiasi ir mažėja. Per pastarąjį šimtmetį ledyno plotas sumažėjo daugiau kaip 85 proc.

Dar liūdniau, kad per pastarąjį dešimtmetį šis procesas įgavo naują pagreitį ir ledynas, išlikęs per 300 metų trukusią sausrą, gali visiškai išnykti per ateinančius 20 metų. Afrikos simboliu tapusios ledinės Kilimandžaro kepurės amžius siekia 12 tūkst. metų.

Negyvoji jūra, Artimieji Rytai

Pačioje giliausioje pasaulio įduboje esantis ežeras kasmet leidžiasi žemyn ir traukiasi. Jis pasaulyje žinomas Negyvosios jūros vardu ir garsėja savo druskingu vandeniu bei gydomuoju purvu.

Ežeras kasmet susitraukia apie metrą. Pagrindinė šio proceso priežastis – mažėjantis papildančio vandens kiekis iš Jordano upės.

Be to, svarbų vaidmenį vaidina ir Izraelis, Jordanija bei Sirija, Negyvosios jūros vandenį naudojančios žemės ūkiui ir pramonei. Per pastaruosius kelis dešimtmečius Negyvosios jūros plotas sumažėjo trečdaliu.

Tuvalu, Polinezija

Šios mažytės valstybės, įsikūrusios nedidelėse Ramiojo vandenyno salose, valdžia neseniai kreipėsi į Australijos vadovus ir prašė pagelbėti esant būtinybei evakuoti visą šalį.

Gyventojų skaičius joje siekia vos 10 tūkst. Tuvalu gyventojai gali tapti pirmąja pasaulio tauta, savo žemes apleidusia dėl globalinio atšilimo.

Per tropines audras salą užlieja aukštos ir galingos bangos. Jos naikina ir taip negausias geriamojo vandens saugyklas. Remiantis Jungtinių Tautų ataskaitomis, po vandeniu Tuvalu atsidurs jau apie 2050-uosius.

Venecija, Italija

Keturis ar penkis kartus per metus vanduo užlieja pagrindinę Venecijos aikštę. Mokslininkai mano, kad ateityje šis reiškinys tik stiprės, nes Venecija per metus į vandenį nugrimzta apie 2 mm.

Tai susiję su pamažu kylančiu vandens lygiu Adrijos jūroje ir nuo savo svorio po truputį grimztančiais Venecijos pastatais. Ilgainiui miesto ir visos Italijos valdžia turės imtis miesto gelbėjimo priemonių, antraip Venecija pradės skęsti.

Maldyvai, Indijos vandenynas

Kylantis vandenyno lygis tiesiogiai grasina Maldyvų saloms, kurios ir taip iš vandens kyšo vos metrą kitą. Pats aukščiausias Maldyvų salyno taškas virš jūros lygio tėra 2,5 m.

2004-aisiais dėl lemtingo cunamio, kurio epicentras nuo Maldyvų buvo nutolęs per 3 tūkst. km, nukentėjo net trečdalis vietos gyventojų: daugelis koralinių rifų buvo užlieti ir atsidūrė po vandeniu. Todėl dabar salyno gyventojai labiausiai rūpinasi, kaip išsaugoti koralinius rifus, nes šie apsaugo salas nuo didelių bangų.

Be jų Maldyvai atsidurs visiškoje vandenyno valioje.

Komentarai (3)