Grupė mokslininkų, kurie dirba su erdvėlaiviu „Dawn“, teigia pagaliau išsiaiškinę, kas iš tiesų yra tie paslaptingi žiburiai, užfiksuoti nykštukinės planetos Cereros krateriuose.

Nors pirmą kartą išvydus šiuos šviesulius kai kurie pradėjo džiūgauti, kad tai gali būti ateivių egzistavimo įrodymas, deja, tai netiesa.

Naujausia analizė, atlikta pasitelkiant laboratorinius modeliavimus ir „Dawn“ padarytus atradimus, rodo, kad ryškiausia teritorija, esanti viename iš Cereros kraterių, iš tiesų švyti dėl ten esančių druskų klodų. Tokios išvados buvo paskelbtos šios savaitės žurnale „Nature“.

„Mūsų duomenys yra suderinti su hidratuotu magnio sulfatu iš ryškiausios vietos Occatoro krateryje“, – kalbėjo Martinas Hoffmannas ir Andreas Nathuesas, du nariai, kurie atliko mokslinę studiją.

Mokslininkai iš tiesų buvo priblokšti, kai „Dawn“ ėmė siųsti Cereros vaizdus, kuriuose matomos šios ryškios dėmės. Nieko nedelsdami mokslininkai kibo į darbą siekdami išsiaiškinti, kas iš tiesų galėjo nulemti šių Cereros žiburių atsiradimą.

NASA netgi buvo paskelbusi apklausą – internautų pasiteiravo, kas iš tiesų galėtų būti šie paslaptingi švytintys plotai. Tuomet 11 procentų respondentų manė, kad tai yra druskos, 28 procentai pasirinko ledo variantą, 39 procentai – atsakymą „kitas“.

M. Hoffmannas ir A. Nathuesas su mokslininkų komanda laboratorijoje pabandė atkurti spektrinį signalą, kokiu „Dawn“ tyrė ir fiksavo Cereros paviršių. Bandymo metu jie pastebėjo, kad toks reiškinys yra itin artimas drėgnai druskai.

Tiesa, tačiau tai nereiškia, kad Cereroje švytinčius plotus tikrai nulėmė drėgnos druskos klodai. Kadangi „Dawn“ vaizdai nėra didelės raiškos, todėl atlikti tyrimai gali būti ne itin tikslūs. Kol kas realiausia versija išlieka drėgna druska, tačiau tai dar nėra galutinis ir neginčijamas variantas.

Viliamasi surinkti daugiau medžiagos ir padaryti geresnės kokybės Cereros paviršiaus vaizdų, kurie leistų galutinai atsakyti į visus mokslininkus kankinančius klausimus.

Komentarai (1)