Mokslininkai pagaliau išsiaiškino, kas žmones myli labiau – katės ar šunys

Šito nelabai supratau,kaip tai galėjo būti ištirta. Jei katės nukonkuravo šunis dėl maisto, tai jie turėjo būti visiškai sulaukėję ,nes naminiai gyvūnai gauna maistą iš žmogaus. Klausimas, ar sulaukėję šunys gali būti laikomi rūšimi aplamai.

Nors aš esu šunų mylėtojas, o ne kačių, tačiau galbūt priežastis, kodėl šunys myli šeimininkus labiau yra ta jog katės labiau prisitaikiusios išgyventi nei šunys, todėl šunys ir myli šeimininkus labiau nes yra labiau nuo jų priklausomi. O katės maždaug: "I can live with or without you.. "

Man rodos maišai priežastis su pasekmėmis. Šunis žmonės prisijaukino geeerooookai seniau. Iš čia ir prieraišumas. Turbūt vos ne "genetiniu lygiu" jau Nepamenu dabar tiksliai, bet kažkur skaičiau, kad kažkokiais tai tyrimais buvo nustatyta, kad šunys net neskiria jau žmonių kaip atskiros rūšie, o laiko juos savo "biškį keistais" tos pačios rūšies gaujos nariais. Priklausomai nuo išauklėjimo, dažniausiai aukštesnės hierarchinės pakopos.

Manau, kad šuns prieraišumas žmogui labiausiai įtakotas tuo, kad šunys, kaip vilkai yra gaujos gyvūnai, kuriems būtina kooperuoti, paklusti ir rūpintis vieniems kitais (šuniui taip pat ir su žmogumi). O katininiai visi išskyrus liūtus yra vienišiai.

Esu skaitęs, kad katės viena iš tų retų rušių, kurios nebuvo prijaunkitos, o "pačios atėjo pas žmones". Gal dėl to jos kiek skiriasi nuo kad ir šunų, nes nelaiko žmonių viršesniais, kaip tai daro šunys. O kad šunys labiau myli šeimininkus tai ir be tyrimų aišku, katės tik prašydamos pašert meilios.

Na realiai katės niekad nebuvo taip priklausomos nuo žmonių kaip šunys. Jos buvo prijaukintos taip pat kur kas vėliau. Katės galiausiai buvo naudojamos gaudyti įvairius graužikus, o tai joms ne tik buvo praktika bet tuo pačiu ir maisto šaltinis. Todėl logiška manyti, kad joms iki šios dienos išliko stiprūs išgyvenimo instinktai ir maža priklausomybė nuo žmogaus