2008-aisiais baigėsi kone dešimtmetį trukęs laukimas, kol bus įjungtas Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas (Large Hadron Collider – LHC), galingiausias pasaulyje dalelių greitintuvas. Jo tikslų sąraše, be visa kita: rasti paslaptingąjį Higgso bozoną, dalelę, visoms kitoms dalelėms suteikiančią masę ir užbaigiančią dalelių fizikos „standartinį modelį“.

Higgsas būtų niekas, palyginus su naujos ir geresnės realybės teorijos užuominomis. Daugelis viltis dėjo į supersimetriją, numačiusią naujas daleles, kurios turėjo padėti išspręsti tokias problemas, kaip tamsioji materija ir piešusią harmoningesnį gamtos paveikslą, nei standartinis modelis.

Iki 2011 metų LHC pateikė viliojančias higzono ženklus – bet, o vargeli, nė užuominos ko nors naujo. Fizikai ėmė nervintis.

Higgso atradimas, galutinai patvirtintas 2012 liepą, tik apsunkino problemą. Standartinsi modelis buvo baigtas – ir jokių ženklų, kur judėti toliau.

Pirmuosius kelis metus LHC daužė daleles tik puse potencialios galios. Fizikai vylėsi, kad atnaujintai mašinai, pradėjusiai veikti 2015 metais, pakaks energijos išsiveržti iš aklavietės.

• Large Hadron Collider: The wait is over
• In SUSY we trust: What the LHC is really looking for
• The truth hurts: LHC breaks supersymmetry’s beauty
• Physics crunch: Higgs smashes into a dead end
• It’s the faster, stronger, better Large Hadron Collider