Optinės iliuzijos yra puikus dalykas. Jos padeda kiek akyliau pažvelgti į vaizduojamą objektą, mat pats pirmasis vaizdas, kurį pamatome ar suvokiame, yra klaidingas, rašo „The Independent“.

Optinės iliuzijos yra puikus dalykas. Jos padeda kiek akyliau pažvelgti į vaizduojamą objektą, mat pats pirmasis vaizdas, kurį pamatome ar suvokiame, yra klaidingas, rašo „The Independent“.

Tiesa, būtent tai, ką pamatome, nemažai pasako apie mus pačius. Įsižiūrėkite į aukščiau esančią nuotrauką.

Daugelis, pažvelgę į šią kaukę mato įšgaubtą vaizdą, lyg žmogaus veidas galėtų būti įspraustas į šią kaukę. Taip yra dėl to, kad vaizdą apdorojame „iš apačios į viršų“. Tačiau šizofrenija sergantys žmonės, pažvelgę į vaizdą, kurį psichologai įvardijo „įgaubta arba tuščiavidure kauke“, neapsigauna. Taip yra dėl to, kad šizofrenija sergančiųjų žmonių vizualus matymas skiriasi.

Maždaug 7 iš tūkstančio amerikiečių kamuoja haliucinacijos, širdies ligos, kliedesiai ar prastas sugebėjimas orientuotis bei planuoti. Dima ir Jonathanas Roiseris iš Londono norėjo suprasti, kodėl žmonės, sergantys šizofrenija, yra neapgauti šios iliuzijos.

Tirdami tai jie sugalvojo pasikviesti į pagalbą 13 šizofrenija sergančių ir 16 sveikų žmonių. Pasitelkę skenerį jie matavo smegenų veiklą, kuri parodė, kaip tiriami suvokia vaizdą, žvelgdami į 3D objektus.

Eksperimento metu savanoriams buvo rodomos veidų fotografijos. Tyrimo dalyvių galvos smegenys tuo metu buvo skenuojamos magnetinio rezonanso įrenginiu. Kai kuriose iš rodomų fotografijų buvo įprasti veidai, tačiau buvo keletas tokių, kuriose buvo nufotografuoti „išvirkšti“ veidai – tokie, kokie matomi „Tuščios kaukės“ iliuzijoje.

Tiesa, ne tik sergantys šizofrenija žmonės mato įgaubtą veidą. Girti asmenys taip pat gali „įveikti“ šią užduotį. Distancija tarp to, ką iš tiesų matome, ir kas yra pavaizduota, gali būti nulemta ir narkotinių medžiagų.

Psichologai tai aiškina paprastai: vizualiai aplinkos objektus matome ir suvokiame pagal savo patirtį, nesąmoningai lygindami ją su mums puikiai žinomais vaizdais.

„Ši koncepcija mums padeda apdoroti turimus prisiminimus kaip vertybių modelį“, – aiškina Vokietijos medicinos universiteto dėstytojas Danai Dima. „Mūsų smegenys sutverti taip, kad matytume veidą, kuris „išeina“ iš vaizdo“, – sako jis.

Tačiau, jeigu į tą pačią nuotrauką pažvelgtume akyliau, pamatytume šešėlius, kurie krenta ant veido ne taip, kaip turėtų kristi, jeigu veidas būtų įgaubtas. Iliustracijoje matomus veido bruožus dauguma žmonių iš pradžių suvokia kaip iškiliąją kaukės pusę. Taip panašius vaizdus yra įpratusios interpretuoti mūsų smegenys.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: TV3

Komentarai (4)