Darosi vis įdomiau: mįslingoji 9-oji planeta – reguliarių masinių gyvybės išmirimų Žemėje kaltininkė?

Pataisykite klaidą: ne Orodviko, o Ordoviko geologinis periodas.

Kažin ar vien tos planetos poveikiui viską suverst galima. Ne visai vienodu periodiškumu tie išmirimai vyko.

keleto km skersmens objektas. Būtų žymiai keisčiau, jei išmirimai būtų periodiniai. Bet tuo pačiu, būtų žymiai mįslingiau, jei jie nebūtų kažkokio milijono metų periodo kartotiniai. 26 mln. metų periodas visai neblogai aproksimuoja turimus duomenis ir neprieštarauja nei vienai paminėtai prielaidai. Taigi, tikrai žinome, kad: 1. Kažkas spėjamu 26 mln. metų periodu į Žemės orbitą pasiunčia šiukšlių, kokių pagal esamus modelius čia negali būti jau kelis milijardus metų, kai planetos nusistovėjo saugiose orbitose ir jas išsivalė nuo bet kokių stambesnių šiukšlių. Bet kas pakankamai stambus, kad keltų rimtos katastrofos pavojų, yra: – arba susibūrę „pavojingų atliekų sąvartynuose“ Lagranžo taškuose priešingoje orbitos pusėje bei ties ±60º; – arba asteroidų juostoje tarp Marso ir Jupiterio, saugiu atstumu nuo bet kurios planetos (tik jau pilnai susiformavęs Jupiteris asteroidams nebeleidžia susimesti į vieną planetą); – arba pakankamai toli už Neptūno, kad jų nepritrauktų didžiosios planetos. 2. Kažkas klibina didžiąsias planetas – jos juda ne visai tiksliai taip, kaip prognozuoja dabartinis Saulės sistemos modelis. Šį fenomeną galėtų paaiškinti nežinoma planeta su keliolikos tūkst. m. periodu. Straipsnyje aprašomų mokslininkų hipotezės puikiai viena kitą papildo: juk, jei egzistuoja devinta planeta kažkur toli už Neptūno, tai kodėl negali egzistuoti ir dešimta dar toliau? Beje, pats Neptūnas taip ir buvo atrastas. Pirma Urano orbitos lentelėse buvo pastebėti neatitikimai, tik paskui juos bandyta paaiškinti hipotetine aštuntąja planeta, dar vėliau buvo apskaičiuota teorinė Neptūno padėtis, ir, kai jau astronomai žinojo, į kurią vietą nukreipti teleskopus, Neptūnas buvo pamatytas. Istorija kartojasi. Yra manančių, kad Neptūną pastebėjo ir pažymėjo žvaigždėlapiuose dar pats Galileo Galilėjus, bet dėl didelio periodo ir menkų stebėjimo duomenų, jį klaidingai palaikė žvaigžde. Penkios kitos planetos ryškiai matomos plika akimi ir buvo stebimos tūkstančius metų, todėl nenuostabu, kad Neptūnas kaip planeta neįsipiešė į tuometinį modelį iki pat Urano atradimo. Bet, kaip ir Urano atveju, hipotetinė 9 ir 10 planeta, puikiai paaiškintų Saulės sistemos anomalijas, tik jų neįmanoma pamatyti tiesiogiai su esama optika dėl labai didelio atstumo nuo Saulės ir santykinai mažo skersmens (taip pat, mes kol kas nežinome, kurioje dangaus vietoje tų taškelių ieškoti dėl „įprastoms“ planetoms nebūdingo didelio orbitos ekscentriciteto ir posvyrio kampo su ekliptikos plokštuma). Skirtumas tik tas, kad dešimtoji planeta paaiškintų ne didžiųjų planetų judėjimą, o geologinius, paleontologinius ir biologinius fenomenus: iš kur atsiranda šiukšlės, kurios katastrofiškai pakeičia klimatą.