Po stipraus lietaus Gedimino kalnui žada tragišką baigtį

Surprise surprise... Koks asilas sugalvoju ant is zemiu supilto kalno nupjauti medzius?! Tuo paciu dar ir zoles velena galejo nulupt. Buvo grazus zaliuojantis kalnas, pasidare kazkoks dirvonas..

kaip rašė straipsnyje (kurio matyt neskaitei) ir kaip jau ne kartą kitur buvo minėta, medžiais buvo užsodinta tik XX a. viduryje. Ir jau su medžiais nušliaužos darėsi. Mano, nuomone, problema atsirado dėl staigių temperatūros pokyčių (staigaus sniego nuleidimo) ir keltuvo sukuriamų vibracijų. Ir tegu tie lobistai, kurie pastatė tą savo keltuvą neaiškina, jog keltuvas žalos nedaro: kiekvienas mechaninis prietaisas sukuria vibracijas. O dirbtinai supiltam kalnui to ir tetrūko, jog pradėtų slinkti. Be to, padidėjęs transporto eismas, statybos aplinkui. Vienintelė išeitis būtų išbetonuoti visą kalną

Sito straipsnio neskaiciau, bet zinau, kad medziai ne nuo pat pradziu buvo. Esmes tas nekeicia-medziu iskirtimas kalna tik susilpnino, o kai saknys pilnai supus, viskas dar pabloges. Jau nekalbu apie estetika, nes bent jau man, kalnas pasidare ypac negrazus. Sutinku del keltuvo, temperaturu ir statybu, bet nesutinku del betonavimo, kaip vieninteles iseities. Yra budai, kaip stiprinti smelio kopas, sniegingus slaitus, todel butu tikrai nesunku sutvarkyti toki maza kalniuka. Problema financuose ir motyvacijoj (nu ir stiprintoju isprusime).

Betonuoti nereikia- yra kur kas estetiškesnių sprendimų. Specialistai turėtų pasižiūrėti kaip kitos šalys su tokiom problemom susitvarko ir kokius sprendimus naudoja. Per Discovery rodė kaip kažkokios upės vagą keitė, tai ten naujai suformuotus šlaitus, kad jų neveiktų erozija, išklojo skaldytais akmenimis, suarmavo metaliniu tinklu, o ant viršaus jau ėjo dirvožemis ir visokie augalai stipriomis šaknimis. Manau, kad kažką panašaus galima ir šiuo atveju pritaikyt. Akmenų sluoksnis veiktų kaip drenažas, žiemomis neįšaltų ir neleistų viršutiniam dirvožemio sluoksniui įgerti per daug vandens. Jei dar viską papildomai suinkaruot, tai turėtų laikyt.

Simplicity, nežinau ką žiūrėjai, bt matyt iš šiltesnių kraštų rodė. Lietuvoje jei būna normali žiema, plynas laukas po keliasdešimt centimetrų įšala. Visokios krūvos, kurių daug didesnis plotas išorėje, daug labiau veikiamos ir įšala kur kas giliau. O kas jau kas, bet mūras traukia šaltį, o akmenys šlapiuoja(nežinau kaip pilnai po žeme). Manyčiau reiktu daryti terasas ir suminti kalno nuolydį, taip nuimant dalį krūvio velėnai. panašiai bent jau daro su šlaitais. Ar tai šiuo atveju tiktu, jau tikrai su tuo nesusidūrus sunku pasakyti.

Verksniams galima pasiūlyti tik pasidomėti priežastimi kodėl medžiai buvo pašalinti. O ta priežastis - tai kalno erozija. Medžiai šiuo atveju kalno visiškai nesustiprino, o kaip tik ardė smarkiau. Šitas kalnas slinko nuo pat jo supylimo laikų. Yra fiksuotas ne vienas atvejis, kuomet buvo ir ganėtinai didelės nuošliaužos, nepalyginsi su dabartinėmis. Specialistų turim ir jie dirba ties kalnu. Niekas neleis jam nuslinkti pilnai ar išvis sugriūti. O estetinį vaizdą kiekvienas vertina savaip. Kitam gali ir Valdovų rūmų apkalimas plastikinėmis euro-remonto lentelėmis pasirodyti kur kas gražesnis sprendimas, negu dabar yra.

Aš už, visada norėjau pamatyt kaip gyvai atrodytų statybos "La Coupole" nacių bunkerio stiliumi (jei trumpai tai užpylė kalną betonu, kad bombardavimai mažiau trukdytų, o po to rausėsi po juo :)

Baltarusių, dabar jau, kalboje yra išlikęs frazeologizmas apie priverstinį darbą( Sizifo akmens atitikmuo), vežti žemes ant kalno Vilniuje. Visų kaimų, esančių vienos dienos kelio atstumu nuo Vilniaus, valstiečiai su savo arkliu(jaučiais) ir vežimu, privalėjo reguliariai vykti į darbus, taisyti Pilies kalną. Tokios dirbtinės kalvos reikalauja nuolatinės priežiūros po kiekvieno atolydžio, ar didesnio lietaus. Tai ir buvo daroma, kol pilis atliko savo paskirtį. Kai pilis neteko karinės reikšmės, nutrūko ir valstybinis finansavimas. Taigi kalnas griūna jau 500 metų, visų laikų municipalinė valdžia nenoriai ir tik iš reikalo leido pinigus Pilies kalno aptvarkymui, kai įvykdavo kurio nors šlaito nuošliauža ir miesto žmonės pasipiktindavo, kaip pakrutintas širšių lizdas. Taigi dabar valdžiukė( merija) sprendžia, ar pasitenkinti senomis geromis - dalinėmis priemonėmis(tai nebrangu, o ir visuomenė nurims, pamačius, kad po truputį krutama), ar įsivelti į daug lėšų reikalaujančius kapitalinius šlaitų sutvirtinimo darbus.

Problemos sprendimas cia: http://www.gardeningknowhow.com/lawn-ca ... -lawns.htm

jei visame pasaulyje iskirtus miskus ar isdraskius velena prasideda erozija, ir su tuo sutinka visi mokslininkai, tai negali but sis kalnas isimtimi, kur medziai sukelia erozija. Aisku kalnas ne visada buvo su medziais, nes kai senovej gintis reikejo, tai gyvybe buvo svarbiau nei kokio krasto erozija, beto jei erozija uzverstu grupe kryziuociu, tai irgi tik privalumas, o ne minusas. O dabar tai kai gintis nereikia, tai leiskim kalnui paeroduot iki tokio lygio kol savaime procesas sustos ir galesim gyvent be medziu, jei jau medziai taip trukdo. o jei velena dar nuardysim tai dar zemesnis kalnas pasidarys, gi tokie gamtos desniai ir jie nepriklauso nuo to kad mes kitaip sugalvojom ir nusprendem. Beto vejyje judantys medziai erozijos neturi sukelt, nes saknys po zeme neskirtos lankstytis, bet skirtos tvirtai laikytis zemeje. aisku nekalbama apie uraganini veja. Gal tada ir pajury medzius ispjaukim, ten gi vejas daug didesnis, tai dar siaubingiau ardo medziai kopas, o ka kalbet apie palmes, kurios uraganu zonoj auga- ten isvis nesuvokiama kaip dar zemes yr- na nebent musu mokslininkai mano kad sala su palmemis tai palmiu suardytas zemynas