Specialistai aiškina, kas gi čia darosi su lietuviškomis erkėmis (9)
„Nemanau, kad erkių koncentracija didelė tik tame poligone, kur vyksta mūsų pratybos“, – svarsto kapitonas Alfonsas Bičkus, motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ viešųjų ryšių karininkas. Galimybės užsikrėsti erkiniu encefalitu nelaimingam šauktiniui, į kurį ne taip seniai įsisiurbė per šimtą voragyvių, jo vertinimu, nėra: jaunuolis tarnybos pradžioje paskiepytas nemokama vakcina, tik dėl Laimo ligos nuo jo akių nenuleidžia medikai. Sutikite, menki juokai, kai kūną suvarpo tiek erkių straublių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Matyt, Klaipėdoje į medikų rankas patekęs Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione tarnaujantis vyras atsidūrė teritorijoje, kurioje gausi erkių koncentracija“, – apie situaciją, kai šauktinis „pasigavo“ kone šimtą erkių, svarsto Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Vabzdžių skyriaus vedėjas Romas Ferenca.
Vienas žinomiausių šalies vabalininkų tikina, kad per pastaruosius metus kone dešimtkart ūgtelėjus erkių populiacijai jų viename kvadratiniame metre galima aptikti dešimtis. Saulėtas, krūmingas ir atviras vietas mėgstantys voragyviai pavasarį tik ir tyko šiltakraujės aukos, o žinant, kad per sezoną jiems būtina bent kartą pasimaitinti šiltakraujų krauju (įprastai erkės gyvena apie 4 metus), galite įsivaizduoti, kaip jūsų tyko gamtoje. Tiek miškininkams, tiek karininkams, nuolat leidžiantiems laiką miškingose vietovėse, erkės atrodo įprastas reiškinys.
„Jokios panikos ar nerimo, kas dieną matydamas jas įsisiurbusias ar dar ropojančias, nejaučiu, tereikia tinkamai apsižiūrėti ir nepamiršti asmeninio saugumo“, – sako R.Ferenca.
Vilniaus miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistai įspėja: erkinio encefalito ar Laimo ligos virusu užsikrėtęs kas dešimtas voragyvis, todėl budrumo prarasti nevertėtų.
Tačiau kodėl sovietmečiu apie erkių sukeliamas ligas praktiškai nebuvo girdėti, o per pastaruosius dešimtmečius užsikrėtusiųjų pagausėjo?
„Ekonomines priežastis ne visuomet suprantame – kur ten gamtą supaisysi, bet akivaizdu, kad tai ne vien klimato šiltėjimo padarinys. Erkė – vienas seniausių voragyvių, neturinčių gamtoje jokių priešų: nė paukščiai jų nelesa“, – nuo kalbų apie kraujasiurbes kilusiu niežuliu stebėjosi gamtininkas Selemonas Paltanavičius.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medicinos entomologė dr. Milda Žygutienė, ilgą laiką tyrinėjusi erkes, išskiria kompleksines priežastis – žmonės nešienauja pievų, neprižiūri pamiškių. O Darbėnų girininkijos miškininkas Vilius Perkamas pamini ir žmonių augintinius – kates, šunis, tampančius erkių maitinimosi terpe. „Pasiklausius žmonių susidaro įspūdis, kad erkės tik ir puola žinduolius, o iš tiesų jos gyvena įprastą savo gyvenimą. Tiesiog jų egzistencijai užtikrinti reikalingas kraujas“, – aiškina miškininkas.
Žinant, kad Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione tarnauja apie 500 šauktinių, atrodo keistoka, kad išskirtinio kraujasiurbių dėmesio sulaukė vos vienas šauktinis, tačiau miškininkams tai jokia naujiena.
„Erkės, visai kaip uodai, vienus žmones puola, o kitų – ne. Didžioji paslaptis slypi žmogaus organizmo biochemijoje. Pažįstu žmonių, kurie lyg kokie siurbliai eidami miško takeliu „surenka“ visas pakely pasitaikiusias erkes, o jų kompanionų erkės neliečia“, – atskleidžia S.Paltanavičius.
Gamtininkas patikslina, kad erkės mėgsta drėgmę ir šilumą, todėl mielai lenda į menkiausius aprangos plyšelius, stovyklautojų palapines, daug kas jų parsiveža iš iškylų gamtoje. Jei neužsikrėtusios – menka bėda, prasčiau, jei vieta, į kurią nelaboji įsisiurbė, paraudo iki monetos dydžio. Tada būtina medicininė pagalba. Įprastai encefalito virusas tūno užkrėstos erkės seilėse, todėl jai įsisiurbus didelė tikimybė virusui patekti į žmogaus kraują.
Pirmieji erkinio encefalito požymiai pasireiškia praėjus keletui dienų po erkės įsisiurbimo: pakyla temperatūra, stipriai skauda galvą, krečia šaltis, pykina, sutrinka miegas. Gali atsirasti ir įvairių galvos arba nugaros smegenų pažeidimo simptomų.
Pasaulyje erkiniu encefalitu kasmet suserga 10–13 tūkst. žmonių. Didelis sergamumas registruojamas visame Baltijos regione – Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, todėl iškylaujant gamtoje reikia pasirūpinti tinkama apranga, o grįžus atidžiai apžiūrėti visą kūną.
Nuo kitos erkių platinamos – Laimo ligos vakcinos nėra. Sergamumas šia liga mūsų šalyje dar didesnis. Per pastaruosius penkerius metus sergamumo rodiklis siekė 74–87 atv./100 tūkst. gyventojų.
Pasak entomologės M.Žygutienės, riziką susirgti erkiniu encefalitu mūsų šalyje didina tai, kad sąlygos veistis erkėms nepaprastai geros: daugiau negu trečdalis Lietuvos yra miškingos teritorijos, vyrauja mišrių lapuočių miškai, drėgmės užtenka. O štai gyventojai stokoja atsargumo: vietose, kur gali būti paplitę voragyviai, reikėtų rengtis šviesiais drabužiais, kelnes susikišti į kojines, užsisegti rankogalius, nešioti galvos apdangalą, pasipurkšti repelentais.
„Daugelis susidūrimą su erkėmis įsivaizduoja kaip animacinį filmuką, kai pasirodžius žmogui plikomis blauzdomis erkės puola dideliu būriu, tačiau iš tiesų yra išsidėsčiusios mozaikos principu ir puola pavieniui“, – aiškina M.Žygutienė.
Specialistė sako dažnai sulaukianti nepagrįstų kaltinimų, esą žmonės medikų gąsdinami tik tam, kad išpirktų visą vakciną, tačiau minėto šauktinio atvejis rodo, jog ne visai taip.
Miškininkai įsitikinę, kad savotišką paniką visuomenėje kelia skelbiamos istorijos apie sunkias susirgimo erkiniu encefalitu pasekmes (kai liga baigiasi mirtimi).
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, pernai Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų teko net 12 susirgimų erkiniu encefalitu, o ankstesniais metais – ir daugiau. Tai beveik 2,5 karto daugiau negu Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojama riba. Utenos, Panevėžio, Šiaulių, Radviliškio, Kazlų Rūdos rajonuose sergamumo rodikliai siekė net 14–44 atvejus 100 tūkst. gyventojų, tai yra 5–8 kartus daugiau nei riba, nuo kurios rekomenduojama skiepytis.
Taigi erkės puola be išlygų, šauktinis ar verktinis – joms vienodai patrauklus.