Mėgstantiems kvantų mechanikos mįsles: nauji d̶u̶o̶m̶e̶n̶y̶s̶ pamąstymai grasina Kopenhagos interpretacijai

Straipsnyje eksperimentas „atliekamas“ su fotonais, o iliustracijoje pavaizduota elektronų „patranka“ ir pats elektronas — kažkas vertime pasiklydo

Na ir kas paprastai suprato kuo skiriasi Bohmo teorija nuo visuotinai priimtinos kvantinės toerijos? Prirašyta daug, bet taip niekas ir neaišku. Skaitant tokius straipsnius dar turi perskaityti krūvą literatūros, kad suprastum apie ką straipsnis. KAS NEMOKA PAAIŠKINTI PAPRASTAI - TAS NESUPRANTA PAKANKAMAI GERAI. Einšteinas.

Paprastai tariant klasikinė kvantinė mechanika sako, kad dalelė iš vis neturi apibrėžtų parametrų (konkrečios vietos, greičio, spino ir t.t.), o šie parametrai yra konkretaus matavimo/sąveikos pasekmė. Bohmo mechanika sako, kad dalelė visada turi apibrėžtus parametrus, nes ji nuolat matuojama/sąveikauja su visa visata (kiekviena dalelė su visomis likusiomis visatos dalelėmis), tačiau mes negalime žinoti tų konkrečių parametrų, nes nežinome ir negalime žinoti visos visatos konfiguracijos.

- Na tokiu atveju, sakyčiau jog abi teorijos teisingos: 1. Bohmo apibrėžti parametrai priklauso nuo to, kiek mes plačiai pažįstame aplink esančią terpę. Būtent šioje terpėje ir galioja apibrėžtumas; 2. Klasikinė kvantinė mechanika - bent jau kažkoks atskaitos taškas terpėje, kurios mes nepažįstame; 3. Nemanau, kad egzistuoja terpė, kuri niekada nekinta. Nekisti gali tik matavimo sistemos: metras, kilogramas, laikas, greitis ir pan., nes čia kinta tik jų išraiška. Išvada: a) Bohmo teorija apibrėžia - konkrečią išraišką matavimo sistemoje (realybė); b) Klasikinė kvantinė mechanika aiškina - pačios matavimo sistemos taikymą terpėje (teorija).