Nuo tada, kai George'as Lemaitre'as ir Edwinas Hubble'as antrajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje iškėlė hipotezę, kad Visata plečiasi, astronomai ir mokslininkai tuo nebeabejojo. Iš jų stebėjimų vėliau gimė kosmologijos teorijos, – tokios kaip Didžiojo sprogimo teorija ir „Laiko strėlės“.

Pirmoji nagrinėja Visatos evoliuciją ir kilmę, o antroji teigia, kad laiko tėkmė tik į vieną pusę susijusi su kosmoso plėtimusi.

Daugelį metų mokslininkai siekė išsiaiškinti, kodėl laikas teka į priekį, o ne atgal. Remiantis nauju tyrimu, kurį atliko Jerevano fizikos instituto mokslininkai Armėnijoje, tam įtakos gali turėti tamsioji energija, skelbia „Universe Today“.

Laiko strėlės teorija ir Visatos plėtimasis yra laikomi fundamentaliai faktais apie Visatą. Matuodami laiką tarp atominių laikrodžių, stebėdami raudonąjį poslinkį galaktikose ir kurdami detalius 3D žemėlapius, kurie rodo galaktikų evoliuciją per milijardus metų, fizikai mato, kad laikas ir erdvės plėtimasis yra susiję.

Mokslininkai negalėjo paaiškinti, kodėl taip vyksta. Pagrindinės fundamentalios jėgos nėra valdomos laiko. Netgi galima būtų teigi, jog Newtono judėjimo dėsniai ir kvantinė mechanika veiktų laikui tekant tiek į priekį, tiek atgal.

Tačiau kai kalbama apie milžiniškus objektus kaip planetos, žvaigždės ar ištisos galaktikos, viskas veda prie antrojo termodinamikos dėsnio.

Jame teigiama, kad entropija (netvarka) izoliuotoje sistemoje laikui bėgant didėja.

Praeityje kai kas manė, kad jei Visata imtų trauktis, laikas galbūt pradėtų tekėti atgal. Tačiau devintajame dešimtmetyje nustačius, kad Visata visuomet plėtėsi vis greičiau, šia idėja imta abejoti.

Jeigu Visata vis greičiau plečiasi, kaip manoma, dėl tamsiosios energijos, tuomet laiko tėkmė Visatoje visada bus vienpusė. Remdamiesi šia logika, du Armėnijos tyrėjai Armenas E. Allahverdyanas iš Kosmologijos ir astrofizikos centro Jerevano institute ir Vahagnas G.Gurzadyanas iš Jerevano valstybinio universiteto teigia, kad tamsioji energija yra priežastis, dėl kurios laikas visada teka tik viena kryptimi.

Tyrime „Laiko strėlei daro įtaką tamsioji energija“ jie teigia, kad tamsioji energija, kuri greitina Visatos plėtimąsi, palaiko asimetrinę laiko prigimtį. Dažnai apibūdinama kaip „kosmologinė konstanta“, tamsioji energija dabar matoma kaip teigiamo dydžio konstanta, kuri stumia Visatą į priekį, o ne laiko vientisą.

Kad patikrintų savo teoriją mokslininkai sukūrė teorinį scenarijų, į kurį patenka gravitacija ir masė – planeta su didėjančia mase sukasi aplink žvaigždę. Jie nustatė, kad jei tamsiosios energijos vertė yra nulis, kaip ir manyta iki devintojo dešimtmečio, arba jei už kosmoso traukimą būtų atsakinga gravitacija, planeta suktųsi aplink žvaigždę be jokių požymių, ar laikas proceso metu teka į priekį, ar atgal.

Tačiau, remiantis skaičiavimais, kad tamsiosios energijos vertė yra teigiama, kaip ir manoma dabar, planeta iš orbitos galiausiai būtų išstumta nuo žvaigždės.

Jei šis scenarijus vyktų laikui tekant į priekį, planeta būtų išstumta dėl jos didėjančios masės, o jei šis scenarijus vyktų laikui tekant atgal, planeta galiausiai būtų praryta žvaigždės dėl gravitacijos.

Kitaip tariant, šiuo atveju tamsioji energija buvo esminis skirtumas tarp „laiko strėlės“ egzistavimo ir jos nebuvimo. Be tamsiosios energijos nebūtų laiko, taigi ir jokio būdo nusakyti skirtumo tarp dabarties, praeities ar ateities.

Komentarai ()