Fizikai jau žino, kaip padaryti tai, kas iki šiol buvo neįmanoma: tiesiogiai fotografuos juodąją bedugnę (Video)

Komentarai Prisijungti

Viršuje:   Seniausi | Naujausi

Kubietis 2016-06-09 05:29
Tai palaukit. Mokslininkai apie juodąsias skyles kalba taip baisiai, kaip daktarai apie vėžį. Bet jos net nėra matę? Visos jų žinios tik teorinės ir darant prielaidas? Įdomus tas mokslininkų gyvenimas. Tuomet sutikčiau su Hawkingo teorija, kad juodosios skylės yra kažkas panašaus į kirmgraužą. Tik ši teorija turi irgi trūkumą, jei per ją kažkas įėjo, turėtų ir išeiti. Na ir o bet tačiau, kadangi jų niekas nėra matęs, niekas ir negali patvirtinti, kad ir neišspjauna jokios materijos.
glodrax 2016-06-09 07:38
"susižavėjimą ir baimingą pagarbą keliančių atvaizdų" ? Yeah. Respect'as paveikslėliams...
SaMaras 2016-06-09 07:58
"Norint įžiūrėti tokį mažą objektą, reikėtų 10 000 skersmens teleskopo, o tai nebūtų praktiška, nes Žemės diametras nesiekia nė 13 000 kilometrų.“ Pamąstykite sekundėlę. Mums reikia teleskopo, didesnio už ŽEMĘ" kažko trūksta prie 10000.. "Pamąstykite sekundėlę" kokio teleskopo visgi reikia?
geziokas 2016-06-09 09:23
bent video matei?
defone 2016-06-09 09:39
Kiek zinoma, teleskopas nebutu didesnis uz zeme, bet butu visiskai neimanoma pagaminti tokio dydzio veidrodi.
punktyras 2016-06-09 09:54
Iššūkis būtų nemenkas, tačiau nematau priežasčių, kodėl tokio dydžio veidrodžio nebūtų įmanoma pagaminti? Po gabaliuką, po fragmentą ir būtų galima sudurstyti. Ne ant žemės, aišku, o kosmose, tokia konstrukcija būtų visai įdomi.
geziokas 2016-06-09 11:09
megakonstrukcijos kaina neatsipirks. Nebent paaiškės, jog bus galima pritaikyti naujas žinias praktiškai. Kol nepasakys, jog toks projektas naudingas finansiškai, tol teks verstis matematiniais modeliais ir turimais ištekliais
Niemand 2016-06-09 11:53
Jei paskaitytumėt straipsnį, sužinotumėt, kad nėra jokio reikalo tokį veidrodį gaminti. Jį galima santykinai pigiai pakeisti kelisdešimčia įvairiose žemės vietose išdėstytomis žmogiško dydžio observatorijomis, veikiančiomis interferometro principu, kas ir yra daroma. Pvz., VLA yra sudarytas iš 27 lėkščių, kurių diametras tik 25 metrai, bet sistema yra ekvivalenti 36 km skersmens lėkštei (http://www.britannica.com/topic/Very-Large-Array). Jei teleskopus išdėstyti didesniu atstumu ir sujungti į tinklą (kas ir yra sudėtingiausias momentas), gausi žemės dydžio lėkštės ekvivalentą.