Karštomis vasaros dienomis mus pasiekiantys saulės spinduliai gali padovanoti malonų įdegį ar padėti apsisaugoti nuo žvynelinės, tačiau perdegimas Saulėje neretai baigiasi pūslėmis ant odos ir nemaloniu perštėjimu, o ilgalaikis ultravioletinių spindulių poveikis gali būti ir vėžio priežastimi.

Ultravioletinė spinduliuotė yra nematoma žmogaus akiai, nors patekusi ant tam tikrų paviršių gali fluorescuoti – skleisti elektromagnetinę nedidelės energijos spinduliuotę, pavyzdžiui, regimosios šviesos. Skirtingai nei žmonės, didelė dalis vabzdžių ultravioletinius spindulius gali matyti.

Ultravioletinę spinduliuotę skleidžia aukštą paviršiaus temperatūrą turintys kūnai, tokie kaip Saulė. Daugumą į Žemės atmosferą patekusių ultravioletinių spindulių sugeria deguonis, iš kurio sudarytas žemesnėje stratosferoje esantis ozono sluoksnis.

Kai ozono sluoksnis suplonėja, daug vidutinio bangos ilgio ultravioletinių spindulių (UVB) pasiekia Žemės paviršių ir čia gyvenantiems organizmas gali turėti katastrofišką poveikį.

Tyrimai rodo, kad Žemės paviršių pasiekusi ultravioletinė spinduliuotė gali būti mirtina jūrų planktonui, esančiam iki 30 metrų gylio nuo vandens paviršiaus. Be to, UVB spindulių kiekio didėjimas 1970 – 2003 m. siejamas su padidėjusiu žuvų ir kitų jūros gyvių mirtingumu.

Skirtingai nei rentgeno, ultravioletiniai spinduliai skverbiasi ne taip giliai, todėl jų poveikis žmogaus organizmui apsiriboja oda. Tiesioginis ultravioletinių poveikis žmogaus organizmui gali būti odos paraudimas, pigmentinės dėmės, odos senėjimas ir kancerogeniniai pokyčiai.

Gavus didesnę ultravioletinių spindulių dozę ant odos gali atsirasti pūslės, patinimas ar odos nusilupimas.

Nudegimas yra natūrali apsauginė kūno reakcija į ultravioletinių spindulių poveikį, kuri priklauso nuo melanino. Melaninas yra odos cheminis pigmentas, kuris sugeria ultravioletinę spinduliuotę ir neleidžia jai prasiskverbti iki audinių. Todėl ultravioletiniai spinduliai yra pavojingesni šviesios odos žmonėms.

Komentarai ()